Naują galimybę jau metus laiko „matuojasi“ ir Jurbarko Naujamiesčio progimnazija. Progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Tamošaitienė skaičiuoja, jog šiuo metu tokia galimybe progimnazijoje naudojasi 140 pradinių klasių mokinių. Anot jos, mokiniai visos dienos mokykloje pagal galimybes būna nuo 12 val. iki 17 val. vakaro.
Mokinių užimtumu rūpinasi iki vakaro
Prieš kiek daugiau nei metus pradėjęs veikti visos dienos mokyklos modelis sukurtas siekiant mažinti socialinę atskirtį, ugdyti vaikus, įtraukti į edukacines veiklas tol, kol jų tėvai dirba. Prižiūrint pedagogams, visos dienos mokyklose mokiniai gali atlikti namų darbus, ilsėtis, lankyti būrelius.
„Pagrindinis tikslas – teikti dienos socialinės priežiūros ir ugdymo paslaugas vaikui, taip pat, atsižvelgiant į vaikų galimybes ir poreikius, organizuoti vaikų užimtumą, socialinę-ugdomąją veiklą. Po pamokų mokiniai žaidžia, paruošia pamokas, vyksta į edukacines ekskursijas, lanko neformaliojo švietimo būrelius, sportuoja. Mokinių tėvai gali būti ramūs, kad jų vaikai laiku nueis į būrelius, nes auklėtojos pasiruošusios padėti vaikams turiningai ir saugiai ugdytis visos dienos mokyklos užsiėmimuose“, – sako J.Tamošaitienė.
Viena iš erdvių, kurioje tiek pradinių, tiek vyresnių klasių mokiniai mėgsta leisti laiką – nauja progimnazijos laboratorija. Vaikai nuo pat mažens joje gali atlikti įvairius bandymus.
„Ypač laboratoriją gerai išnaudoja ir integruoja pradinių klasių mokytojai. O mokiniams patinka visi bandymai, kuriuose jiems patiems reikia pilstyti, skaičiuoti, matuoti, lyginti daiktus, pateikti išvadas“, – pastebi progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Nereikėtų manyti, kad vaiko paruošimas gyvenimui – vien mokyklos darbas.
Kai kurie tėvai vis dar mano, jog išmokyti vaiką – vien mokyklos darbas
Nors visos dienos mokykla leidžia tėvams būti ramiems dėl vaikų užimtumo iki tėvų darbo pabaigos, J.Tamošaitienė pabrėžia, jog nereikėtų manyti, kad vaiko paruošimas gyvenimui – vien mokyklos darbas. Mažėjantis tėvų įsitraukimas į mokymosi procesą J.Tamošaitienei kelia susirūpinimą.
„Mokyklos bendruomenėje yra ne tik mokytojai, mokiniai, tačiau ir tėvai. Kai vaikai mato, kad jie rūpi tėvams ir mokytojams, ugdymo įstaigoje jie jaučiasi puikiai, yra motyvuoti gerai mokytis, būti atsakingais. Tačiau pastebime mažėjantį tėvų įsitraukimą į švietimo organizavimą. Aišku, dalis tėvų visada aktyviai dalyvauja vaiko mokymo ir mokymosi procese, progimnazijos bendruomenės gyvenime. Tačiau yra tokių tėvų, kurie mano, kad užtenka vaiką atvesti į mokyklą, o ten jau mokytojų darbas išmokyti ir išugdyti mokinį, paruošti jį gyvenimui“, – problemą įvardija J.Tamošaitienė.
Anot jos, mokyklai sudėtinga rasti dialogą su tokiais tėvais, tikėtis konstruktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo. Todėl, stengiantis aktyvinti bendravimą ir bendradarbiavimą su tėvais ir globėjais, progimnazijoje organizuojama Tėvų savaitė. Jos metu vyksta bendros tėvų ir mokinių veiklos: sporto varžybos kartu su tėveliais, protų mūšiai, diskusijos apie aktualias progimnazijos problemas ir jų sprendimo būdus.
„Progimnazijoje vykdomi trišaliai pokalbiai, kai mokytojai bendrauja su tėvais ir vaiku, išklauso jų lūkesčius, suteikia reikiamą informaciją, priima susitarimus ir, žinoma, kuria ryšį. Bendradarbiaudami su tėvais, mokytojai įtraukia juos į koncertų, kitų progimnazijos renginių organizavimą, socialines-pilietines veiklas. Džiaugiamės, kad turime iniciatyvių tėvų, kurie uždega ne tik progimnazijos, bet ir miesto bendruomenę. Šiais metais vienos mamos iniciatyva progimnazijoje vyko vasaros poilsio stovykla, kur tėvelių, miesto įstaigų, verslininkų lėšomis stovyklos veiklose dalyvavo net 150 ne tik progimnazijos, bet ir miesto vaikų“, – pasakoja progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Naujų ugdymo metodų taikymą, tinkamo emocinio klimato kūrimą, mokyklos bendruomenės telkimą ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių įtrauktį skatina ES fondų finansuojamos priemonės - „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“, „Mokyklų pažangos skatinimas“ ir kt.
