„Švietimo sistemoje norisi stabilumo. Aiškesnės pokyčių krypties pirmiausia reikia patiems šio sektoriaus žmonėms. Reikia ir kitokio požiūrio, nes dažnai apie pokyčius kalbame pernelyg formaliai.
„Tūkstantmečio mokyklų“ programa turi keletą įdomių elementų. Ji skirta labai svarbiam tikslui – skirtumų mažinimui. Skirtumų tarp mokyklų pačiose savivaldybėse ir tarp savivaldybių apskritai, nes matome didžiulius skirtumus, įskaitant ir ugdymo rezultatų“, – 15min teigė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Tikisi sniego gniūžtės efekto
Ministrės teigimu, vienas iš pagrindinių pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ tikslų – suteikti vienodas galimybes mokytis jaunajai kartai visoje Lietuvoje.
„Skuode, Adutiškyje, Vilniuje ar Kaune moksleivis gyvena, jam turi būti užtikrintos vienodos galimybės. Kartu ši programa turi tokius svarbius elementus kaip kultūrinis ugdymas, STEAM, įtraukusis ugdymas bei lyderystę kaip svarbų komponentą“, – pristatė J.Šiugždinienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su švietimo sektoriaus profesionalais, pasak J.Šiugždinienės, tikisi „Tūkstantmečio mokyklų“ programos sukelsiamo sniego gniūžtės efekto:
„Pradėję nuo kelių mokyklų, paleisime programą ir likusias švietimo įstaigas. Norime atnešti kitokius metodus, kitokias jungtis tarp įvairių požiūrių ir sričių, kurios šiandien atrodo nejungiamos. Pavyzdžiui, menai ir matematika, įtrauktis ir lyderystė.“
Pajėgumo keturiose srityse auginimas
Švietimo sistemos pokyčių koncepcija kūrybinėse dirbtuvėse Vilniuje aptariama antrą savaitę. Dirbtuvės suskirstytos į keturias atskiras temas: lyderystės, įtraukties, STEAM ugdymo ir kultūrinio ugdymo.
Būtent šiose srityse „Tūkstantmečio mokyklų“ programa numato stiprinti ugdymo įstaigų visos šalies savivaldybėse pajėgumus.
Į kūrybinių dirbtuvių diskusijas pakviesta įsitraukti kuo daugiau įvairių švietimo sričių atstovų, kad būtų susitarta dėl programos idėjų, konkretaus turinio ir jos sėkmingo įgyvendinimo mokyklose.
„Švietimas yra tokia sritis, su kuria susiję labai daug suinteresuotų grupių. Ir vaikai, dėl kurių visa tai apskritai daroma, ir jų tėvai, ir suaugę besimokantieji, ir visa švietimo profesionalų bendruomenė. Bet kokią reformą įgyvendinant, būtina ieškoti sąlyčio taškų tarp visų šių grupių.
Dirbtuvėse išnaudojamos vertingos mūsų patirtys: visi esame su labai įvairiomis patirtimis, dalyvavimo įvairiuose projektuose, mokyklų sukūrimo, labai gerų praktikų įgyvendinimo. Visa tai turi būti panaudota“, – akcentavo „Mokyklų tobulinimo centro“ steigėja Eglė Pranckūnienė.
Švietimo ekspertės teigimu, mokykla gali būti socialinis liftas, suteikiantis gero starto galimybes vaikams ir kompensuojantis tai, ko, jie galbūt negauna savo šeimose ir aplinkose:
„Tokia ir yra „Tūkstantmečio mokyklų“ projekto siekiamybė. Galime pasižvalgyti po Suomiją, kitas šalis, išsikėlusias panašius tikslus, kad kiekvienam vaikui būtų sudarytos geriausios ugdymo sąlygos kuo arčiau jo namų. To tikslo siekimas jiems padėjo sukurti labai aukštos kokybės švietimą. Svarbu, kad link tikslo mes Lietuvoje taip pat eitume kryptingai.“
STEAM – lengvesni moksleivių karjeros sprendimai?
Kūrybinių dirbtuvių metu vienu iš kertinių diskusijų objektų tapo STEAM ugdymas. Pastarasis švietimo bendruomenėje vis dažniau linksniuojamas kaip vienas šiuolaikiškiausių ugdymo būdų, kadangi disciplinų mokymas siejamas su realiu pasauliu ir jo problemų sprendimu, formuojant moksleivių kritinį mąstymą.
„STEAM ugdymas svarbus tuo, kad jis skatina įvairių dalykų – tiek gamtos, tiek inžinerinių mokslų, tiek IT, tiek kūrybiškumo – integraciją. Tikiuosi, kad kuo daugiau savivaldybių, kartu ir mokyklų bendruomenių įsijungs įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą ir STEAM ugdymą.
Tokiu būdu suaktyvinsime ugdymo procesą, į jį įtraukdami kasdienybėje sutinkamus reiškinius, kad mokiniai gautų tas žinias ir kompetencijas, kurių neabejotinai reikės jų ateičiai“, – įžvelgė KTU Inžinerijos licėjaus direktoriaus pavaduotoja inžineriniam ugdymui Aritonė Plungienė.
Technologiniai sprendimai: 95 proc. aplikacijų – nemokamos
„Mes Lietuvoje turime unikalų šansą kreipti dėmesį į STEAM sritį. Kadangi neturime daug iškastinio kuro, nesame naftos valstybė, mūsų vienintelis resursas – žmonės. Ir jeigu protingai sudėliosime kaladėles, STEAM galėtų būti ta sritis, į kurią fokusuotųsi Lietuva. Ne tik mokyklų sektoriuje – pernešant visa tai į profesines mokyklas, kolegijas, universitetus“, – kalbėjo „Google for Education“ partnerio „TeraSky“ skaitmeninės transformacijos vadovas Paulius Valiulis.
„Tūkstantmečio mokyklas“ P.Valiulis šio dešimtmečio pabaigoje norėtų regėti itin pažangias ir šiuolaikiškas:
„Mokiniai atskristų dronais, mokytojai dėstytų per holograminę platformą, Čikagos mokytojas mūsų vaikams galėtų vesti pamoką anglų kalba, kurią mes realiu metu girdėtume lietuviškai. Aišku, įvairiai galima fantazuoti, svarbu, kad mokinys gautų pasitenkinimą, mūsų rodikliai kiltų, kaimynus pralenktume, būtume tokie patys ar geresni negu skandinavai, su kuriais visada norime pasilyginti“, – teigė „Google for Education“ partnerio „TeraSky“ atstovas.
Vis dėlto „Google for Education“ partneriai, dirbantys Baltijos regione, o kitąmet žengsiantys ir į Ukrainą, būtų pajėgūs Lietuvos švietimo įstaigose paskatinti rimtos technologinės pažangos įgyvendinimą.
„Galime suteikti platformą, per kurią mokinys gali bendradarbiauti su mokytoju tiesiogiai. Taip pat yra šūsnis aplikacijų, pamokų planų, įvairiausio turinio, kurį gali panaudoti mokytojas. Daug aplikacijų, skirtų STEAM, informatikai, robotikai. Geriausias dalykas – tai, kad 95 proc. viso to skaitmeninio turinio yra nemokama, tik reikia žinoti, kaip pasiimti ir panaudoti“, – pabrėžė P.Valiulis.
Lyderystė – visais lygmenimis
Kūrybinių dirbtuvių metu kaip viena iš prioritetinių aptarta lyderystės tema. Pasak konsultavimo įmonės „Primum esse“ direktorės Solveigos Grudienės, švietime lyderystė turėtų būti ugdoma itin kompleksiškai.
„Kalbėdami apie lyderystę, omenyje turime ne vieno konkretaus žmogaus bruožą, o reiškinį apskritai. Švietime tai ugdymo įstaigų vadovų lyderystė, atskiros mokyklos lyderystė, rodant tam tikrą iniciatyvą, mokytojų ir galiausiai mokinių lyderystė, nes jie užaugs, kažkurie patys taps mokytojais, mokyklų vadovais, kiti eis į politiką arba verslą.
Lyderystės kontekste svarbios vadinamosios bendrosios kompetencijos – gebėjimas bendradarbiauti, kritinis mąstymas, gebėjimas ir noras prisiimti atsakomybę. Taip pat labai svarbu suvokimas, kad skirtingose aplinkybėse ir kontekste lyderio atsakomybes dedikuoti mes galime kam nors kitam. Formali pozicija ne visada iš tavęs reikalauja būti lyderiu“, – 15min teigė S.Grudienė.
„Pokyčiai švietimo sistemoje neišvengiami. Jie turi vykti kiekvieną dieną, mes negalime nurimti. „Tūkstantmečio mokyklų“ programa nurimti mums neleis. Priešingai: tikimės, kad galėsime įgyvendinti naujus sumanymus, idėjas įvairiose srityse. Na o lyderystę matyti reikia visais lygmenimis. Viena iš šiandienos mokyklos spragų – tai, kad nėra stiprių mokinių savivaldų. Būtina stiprinti jas“, – pridūrė Ukmergės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas.
Kelias į matematiką grįstas kūrybingumu
Aktyviai į „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programos kūrybines dirbtuves įsitraukė kūrybos lauko profesionalai.
„Dirbtuvių metu paaiškėjo, kad kultūra, kurios kitas žodis yra kūrybingumas, iš tiesų yra raktas apskritai pakeisti visą edukacijos sistemą, ir kad prioritetai, tokie kaip įtraukumas, STEAM ugdymas ar lyderystė, yra glaudžiai susiję su kultūrine prieiga. Kitaip sakant, mąstoma integraliai: kaip visi šie dalykai susiję, kaip jie gali pakeisti pamokų struktūrą, santykius mokykloje ir apskritai visą edukacijos sistemą“, – kalbėjo edukacinės platformos „Kūrybingumo mokyklos“ įkūrėjas, filosofas Kristupas Sabolius.
Pasak K.Saboliaus, pagrindinis programos kūrėjų laukiantis iššūkis – pamatyti ryšius ir būdus, kaip nuo paskyrų sričių pereiti prie integralios jų sąveikos:
„Kalbame apie santykius mokykloje, socialinę aplinką, gamtos ir tiksliųjų mokslų dėstymą, socialinius ir humanitarinius dalykus. Būtina pamatyti, kaip visi šie dalykai vienas kitą veikia integraliai, ir įgyti holistinį matymą. Pastarasis be kultūros sektoriaus žmonių nėra įmanomas, nes kultūra yra optika, leidžianti mums išvysti visus šiuos dalykus perspektyvoje.“
Dešimtmetį su švietimo įstaigomis bendradarbiaujančios asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė Milda Laužikaitė pastebėjo, kad valstybės planavimo lygmenyje kultūros profesionalai jau nebėra visiškoje atskirtyje.
„Čia yra švietimas, čia – finansai, čia – kultūra, o čia – socialiniai dalykai“ – to dar šiek tiek yra, nors iš kūrybinės arba visuomenei svarbių pokyčių pusės šiandien visa tai turėtų jungtis. Mes, asmeniškai, jau dešimt metų noriai dirbame su mokyklomis edukacinėse ir įvairiose kitose aplinkose, todėl atskirties nejaučiame.
Priešingai – esame nuolatiniame ryšyje su mokyklomis tam, kad joms padėtume spręsti tuos sudėtingus uždavinius, kaip sujungti matematiką su literatūra, su kūrybos ir kritinio mąstymo ugdymu. To reikėtų imtis sistemiškiau. Sektoriuje tikrai turime daug profesionalų, kuriuos galime sutelkti. Tos jungtys yra šalia, nedaug tereikia, kad kūrybos sektorius susitiktų su mokykla“, – neabejojo M.Laužikaitė.
Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovės teigimu, kultūros lauko organizacijų atstovams buvo itin svarbu išgirsti nuoširdų kvietimą dialogui iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pusės:
„Panašu, kad „Tūkstantmečio mokyklų“ programą inicijuojanti ministerija nori bendradarbiauti su kultūros, kūrybos sektoriumi, priimti tas patirtis. Visa tai – kad mokyklos taptų XXI-ojo amžiaus: visus įtraukiančiomis vietomis, kuriose vaikai tyrinėja, sprendžia problemas, mokosi bendrauti, būti sudėtingame šiuolaikiniame pasaulyje. Nuoširdžiai tikiu, kad be kūrybos sektoriaus profesionalų, be kultūrinių pajėgumų, visuomenės to neįmanoma padaryti.“
„Tūkstantmečio mokyklų“ programą kurianti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir šios sistemos lyderiai nuosekliai atnaujinti visas Lietuvos mokyklas sieks dviem etapais iki 2030 m.
Pirmosios savivaldybės pažangos programoje dalyvauti bus kviečiamos jau 2022-ųjų pradžioje.
