„Iš karto atsijokime pelus nuo grūdų – egzistuoja du migrantų tipai. Pirmuoju atveju žmonės bėga nuo karų, nelaimių, jau kilusio arba potencialaus pavojaus savo gyvybei. Iš dalies analogiška situacija Lietuvoje susiklostė Antrojo pasaulinio karo metu: niekas nebaudė lietuvių, kurie neišgelbėjo nė vieno žydo, tačiau buvo daugybė rizikavusių ir pagalbą teikusių.
Antroji kategorija – norinčių gyventi geriau. Abu tikslai – gyventi saugiau ir geriau – suvokiami. Bėda prasideda tada, kada troškimas gyventi geriau susijęs ne tik su tavo noru, bet ir kitais žmonėmis tiesiogiai“, – pabrėžė prof. D.Burneika.
Grėsmė kyla ir dėl visuomenės reakcijų
Netylant įvairiausių visuomenės grupių diskusijoms apie situaciją pasienyje, ekspertai taip pat turi savo požiūrį. Pasak profesoriaus, būnant geografu užsimerkti prieš tokius įvykius praktiškai neįmanoma, o į žmonių judėjimą žiūrėti reikia kompleksiškai.
„Be abejo, kiekvienas šį reiškinį regi iš savos varpinės, tačiau mes, geografai, daug galvojame apie tokias problemas ir jų sprendimą. Visuomenei reikėtų įsisavinti tai, kad egzistuoja ne vien laisvą piliečių judėjimą reglamentuojančios teisės. Ne mažiau svarbi ir fundamentali kiekvieno namų ūkio, šeimos ir visuomenės teisė įsileisti pas save svetimą žmogų arba tam nepasiryžti.
Ne mažiau svarbi ir fundamentali kiekvieno namų ūkio, šeimos ir visuomenės teisė įsileisti pas save svetimą žmogų arba tam nepasiryžti.
Svetimo baimė mums savaime įgimta, kadangi su juo gali ateiti pavojus – ligos, kardinaliai skirtingi požiūriai ir kultūra, iš jų kylantis nesusikalbėjimas, kiti panašūs iššūkiai“, – svarstė prof. D.Burneika.
Specialisto teigimu, potenciali grėsmė visuomenei kyla ne vien dėl migrantų elgsenos, kurios pavyzdžių, dažnai – patirštintų, prisižiūrėti galime ne tik iš užsienio valstybių, bet ir dėl mūsų pačių reakcijų:
„Klaidinga manyti, kad grėsmė kyla vien iš migrantų, išpažįstančių kitą religiją bei turinčių skirtingas vertybines sistemas, pusės. Grėsmė kyla ir iš lietuvių, kurie norės pasinaudoti mūsų baimėmis, iš to laimėdami sau politinių bonusų ar gaudami kitos naudos.
Grėsmė kyla ir iš lietuvių, kurie norės pasinaudoti mūsų baimėmis, iš to laimėdami sau politinių bonusų ar gaudami kitos naudos.
Galų gale, tokia įtempta kontroversiškai vertinama padėtis mūsų visuomenę kiršina tarpusavyje. Jau kilo migrantams naujai sudaromų ir vietos gyventojų turimų sąlygų lyginimas. Natūralu, kad kartu kyla ir visuomenės nepasitenkinimas.“
Du režimo zuikiai vienu šūviu
VU Chemijos ir geomokslų fakulteto geografas neabejoja, kad didžioji dalis – bent jau 95 iš 100 nelegaliai į Lietuvą patenkančių migrantų – keliauja vedini tikslo pasiekti ne tiek saugias, kiek ekonomiškai išsivysčiusias Europos Sąjungos (ES) valstybes.
„Jeigu jau žmogus atskrido į Baltarusiją lėktuvu, galima suabejoti, ar jis išties bėga nuo karo negandų ir neramumų. Tokiu atveju turime kalbėti apie ekonominius migrantus, kuriems ES valstybės dažnu atveju atrodo patrauklesnės, negu yra iš tiesų“, – įsitikinęs prof. D.Burneika.
Profesoriaus teigimu, jo atstovaujamas mokslas padeda atsakyti į klausimus, kodėl vienokia gamtos ir visuomenės sąveika vienoje vietoje sukuria vienokius rezultatus ir laimingus žmones, tačiau kitoje vietoje gimdo problemas:
„Migracijos banga daugiausia gimsta iš pasaulio nelygybės, demografinių, ekonominių skirtumų. Kaip tai organizuojama tose trečiosiose pasaulio šalyse, tame pačiame Irake ir Baltarusijoje – jau kitas klausimas. Nenustebčiau, kad ir mūsų tautiečiai tose schemose dalyvauja bei užsidirba, – svarstė VU profesorius. – Mano akimis, šios migrantų krizės priežastys daugiau ekonominės negu politinės – kalbant tiek apie migrantus, tiek apie tarpininkus, įskaitant ir Aliaksandro Lukašenkos režimą.
Pastarasis sėkmingai nušauna du zuikius vienu šūviu: lobsta iš žmonių pergabenimo paslaugos teikimo ir kariauja hibridinį karą su Lietuva. Jis tikrai nevyktų be pelningo verslo.
Pastarasis sėkmingai nušauna du zuikius vienu šūviu: lobsta iš žmonių pergabenimo paslaugos teikimo ir kariauja hibridinį karą su Lietuva. Jis tikrai nevyktų be pelningo verslo.“
Vienas lauke – ne karys: telktis turi visa bendrija
Pastaruoju metu trečiųjų šalių piliečiai įprastai migracijos sprendimą priima iš tikėjimo, kad Vakaruose jiems ir jų vaikams ateitis bus stabilesnė.
Prie to prisideda ne tik ES valstybėse didesni atlyginimai, bet ir skleidžiami mitai, esą kirsti bendrijos sieną bus paprasta. Tačiau į Lietuvos–Baltarusijos pasienyje statomą tvorą profesorius žiūri skeptiškai.
„Didelių vilčių į ją nedėčiau. Jeigu nori, visada sugalvosi, kaip įveikti tą tvorą. Tai nėra misija neįmanoma. Geriau pagalvojus, žmonės netgi iš įkalinimo įstaigų pabėgti sugeba. Gal būtų protinga kur nors Stambulo oro uoste parašyti, kad Baltarusija nesiriboja su Vokietija? Kita vertus, informacija jau pasiekia bendruomenes Irake ar Pakistane, kad kelias į ES nėra toks lengvas, koks buvo piešiamas pradžioje.
Tose šalyse esantieji mato socialiniuose tinkluose, kad, pradėjus mėnesiui ar dviem, žmogus žadėtosios Vokietijos taip ir nepasiekė, – pabrėžė prof. D.Burneika. – Norint greitų sprendimų, mano manymu, gerai būtų pasiųsti aiškią žinią žmonėms trečiosiose pasaulio šalyse, kad tokia kelionė neapsimoka ir yra itin prastas sumanymas.“
Tiesa, mokslininko įsitikinimu, tam tikslui ES turi susitelkti ir suprasti, kad bendrija yra visų europiečių namai, kurie, susidūrę su bendra problema, turi surasti ir vieningus sprendimus bei atsakymus.
„Ekonominiai migrantai turi žinoti, kad jie palankių sąlygų neturės ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, ir galiausiai jiems teks keliauti namo. Situaciją ES suvaldyti nėra paprasta dar ir dėl to, kad bendrijoje yra žmonių, suinteresuotų imigracija, mat Europoje gimstamumas mažas, o šventa vieta tuščia ilgai nebūna.
Vis dėlto manau, kad ilgainiui nebeturėsime kitos išeities, kaip ryžtingai siųsti namo visus migrantus, kuriuos galime, nors Lietuvos biudžetas nuo to, matomai, kentės“, – teigė prof. D.Burneika.
Profesorius neabejoja, kad šiuo atveju produktyvūs sprendimai įmanomi tik ilgalaikiai, lėti ir sudėtingi, labiausiai susiję su švietimo padėties tose šalyse keitimu, visapusiška parama tenykščių išsilavinimui ir žinių plėtros skatinimui.
„Pas mus atvyksta migrantai iš tų pasaulio vietų, kuriose vyksta demografinis sprogimas. O vyksta jis, kalbant geografiškai, ankstesnėse civilizacijos raidos stadijose vis dar esančiose valstybėse. Jose vyrauja didelis gimstamumas, kurį lemia gerėjanti sveikatos apsauga, išnaikintos arba bent jau apnaikintos virusinės ligos.
Jeigu žmonės ten liks, tik laiko klausimas, kada kils tam tikros valstybės gerovės krizės, be abejo, ir revoliucijos, todėl režimai pernelyg nesistengia stabdyti srautų, – dėstė VU profesorius. – Iš esmės, patiems režimams atsikratyti pertekliniais gyventojų srautais, tarp kurių – galimi revoliucionieriai, jauni, stiprūs žmonės – dargi naudinga.“
Svarbu vadovautis faktais ir duomenimis
Su VU geografijos studentais dirbantis ir tomis pačiomis temomis diskutuojantis profesorius pastebi, kad socialiniai mokslai jaunąją kartą labiausiai domina būtent savo kompleksiškumu.
Tose šalyse esantieji mato socialiniuose tinkluose, kad, pradėjus mėnesiui ar dviem, žmogus žadėtosios Vokietijos taip ir nepasiekė.
Geografijos studijos – ir socialinis, ir gamtinis, ir humanitarinis mokslas, suteikiantis išsilavinimą ir galimybes domėtis daugeliu sričių ar konkrečių objektų pasaulyje.
„Tam, kad suprastum, kodėl pasaulis vystosi būtent taip, kaip vystosi, būtina turėti fundamentalius duomenis“, – teigė mokslininkas.
Pasauliui sparčiai keičiantis, gebėjimas šią informaciją apdoroti ir vertinti tampa vis svarbesnis.
„Be to, netgi tyrimai rodo, kad geriausią karjerą gyvenime padaro universaliausią išsilavinimą turintys žmonės, o geografija – jeigu ne universaliausias, tai tikrai tarp tokių“, – kalbėjo prof. D.Burneika.
Geografija tiria žemės gamtinių ir žmogiškųjų reiškinių kitimą erdvėje. Nuolat augant visuotiniam susidomėjimui tokiomis problemomis kaip klimato kaita, migracija ir ekologija, geografijai geba pateikti atsaką į kylančius iššūkius bei palengvina geografinių problemų sprendimą naudojant GIS technologijas.
Daugiau informacijos apie studijų programą rasite čia.
