„Vadovaudamas Europos institutui stengsiuosi diegti įgytą ilgametę patirtį bei veiklos metodiką – tarpdisciplininės sinergijos kūrybą. Tai iš esmės „think tank“ formato veikla, kurioje dalyvaujantys tyrėjai išvien su įvairių profesijų praktikais formuluoja atsakus ir rekomendacijas strateginiais šalies ir regiono ekonomikos, socialinės raidos, nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas V.Ušackas.
Kartu su kitų disciplinų ir mokslo šakų profesūra bandysime rasti atsakymus į svarbiausią Lietuvos nacionalinio saugumo, ekonomikos grėsmę – demografinius pokyčius.
Kalbėdamas apie veiklos KTU Europos institute planus, jis išskiria tris svarbiausius tyrimų interesus: Europos Sąjunga ir užsienio politika, nacionalinio saugumo klausimai, susiję su rizikų ir grėsmių valdymu bei Lietuvos demografinė situacija.
„Kartu su kitų disciplinų ir mokslo šakų profesūra bandysime rasti atsakymus į svarbiausią Lietuvos nacionalinio saugumo, ekonomikos grėsmę – demografinius pokyčius. Ši tema turi atsirasti visų mūsų dėmesio centre, nes gyventojų skaičiaus mažėjimas susijęs ne tik su Lietuvos ateitimi, bet ir su jos vieta ir vaidmeniu pasaulyje“, – tikina V.Ušackas.
V.Ušackas diplomatinę karjerą pradėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Jam teko dirbti, o vėliau ir vadovauti įvairiems darbo kolektyvams: nuo pirmojo Užsienio reikalų ministerijos pareigūno, kuravusio ES ir NATO klausimus, iki didžiausios ES atstovybės pasaulyje – Afganistane, kur teko vadovauti 150 darbuotojų kolektyvui ir kuruoti 300 mln. eurų biudžetą.
Paskutinius ketverius metus jis buvo Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje, 2008–2010 metais ėjo Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas, jo pavardė, kaip vienas iš variantų, žiniasklaidoje minima kalbant apie 2019-ųjų prezidento rinkimus. Interviu BNS jis tikino kol kas nenusprendęs, ar juose dalyvaus.