„Iniciatyva graži, sveikintina ir bent jau dalį studentų, kurie puikiai baigė mokyklas, paskatins siekti gerų rezultatų ne tik mokykloje, bet ir gerų rezultatų studijose. Tačiau tų, kurie jau dabar nusprendė išvykti iš Lietuvos, šitie 190 eurų tikrai nepaskatins likti Lietuvoje – galbūt vieną kitą paskatins, bet tikrai ne visus“, – sako Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas.
190 eurų, nors ir solidi suma, jo teigimu, nepakankama tam, kad studentas iš jos galėtų išgyventi mėnesį. Stipendija, E.Sarkano nuomone, turėtų siekti 400 eurų – tiek, kokia yra minimali mėnesinė alga.
„Bent jau minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio stipendija, manau, tiek dalį studentų paskatintų likti Lietuvoje, tiek nepriverstų rinktis darbo savo studijų laikotarpiu. Nemaža dalis studentų studijų metu yra priversti dirbti“, – dėsto studentų organizacijos atstovas.
Prie moksleivių noro rinktis aukštąjį mokslą Lietuvoje, o ne svetur, E.Sarkano įsitikinimu, prisidėtų didesnis tiek studentų, tiek dėstytojų, tiek ir ministerijos dėmesys studijų kokybei.
„Nuo studijų kokybės priklauso tai, kokią studijų programą rinksimės ir ką paskui, baigę studijas, veiksime“, – aiškina jis.
LSS prezidentui atitaria ir Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Raminta Matulytė.
Dažniausiai mokiniai palieka Lietuvą ne dėl stipendijų, o dėl universitetų kokybės ar gyvenimo išlaidų.
„Labai džiaugiamės, kad jaunųjų talentų karta yra pastebima ir vertinama, tačiau 20 stipendijų tarp visų abiturientų yra labai mažas skaičius, todėl bus sunku išskirti tuos geriausius“, – teigia ji.
190 eurų stipendija, R.Matulytės įsitikinimu, veikiau būtų paskatinimas gerai mokytis, o ne paskata neišvykti.
„Dažniausiai mokiniai palieka Lietuvą ne dėl stipendijų, o dėl universitetų kokybės ar gyvenimo išlaidų. Iš esmės tie gabiausieji, kurie pretenduotų į šias stipendijas, renkasi užsienį tuo atveju, jei tas universitetas patenka į geriausiųjų gretas pasaulio kontekste, ir tie mokiniai orientuoti į kokybę, o ne finansus (žinoma, būna įvairiausių situacijų). Lietuvoje turėtų gerėti studijų kokybė, nes šiuo metu tikrai ne visuose universitetuose ir ne visos studijų kryptys yra kokybiškos“, – dėsto moksleivių organizacijos atstovė, taip pat pridurdama, kad stipendijos turėtų būti skiriamos studentams, aktyviai dalyvaujantiems visuomeninėje veikloje, ar tiems, kurie ir mokosi, ir dirba.
Trečiadienį Vyriausybė pritarė ŠMM siūlymui steigti Nepriklausomybės Akto signatarų stipendiją – aukščiausiais konkursiniais balais į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstoję 20 asmenų nuo pirmo kurso iki studijų pabaigos kas mėnesį gaus penkių bazinių socialinių išmokų dydžio išmoką – šiuo metu 190 eurų. Stipendijos studentai neteks, jei jų pasiekimai netenkins gero mokymosi kriterijų.
Pagal nutarimą, 3 stipendijas gaus pasirinkusieji menų, humanitarinių ir socialinių mokslų studijas, 4 – matematikos, informatikos ir fizinių mokslų studijas, 2 – sveikatos ir veterinarijos mokslų studijas, 3 – žemės ūkio, gyvybės mokslų ir sporto studijas, 3 – inžinerijos ir technologijų mokslų studijas, 3 – socialinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijas, 2 – ugdymo mokslų studijas.
„Geriausiai besimokantys studentai, manau, gaus tokias stipendijas, kad galės koncentruotis tik į mokslą, nereikės galvoti apie alternatyvą ir dalyvavimą darbo rinkoje“, – po posėdžio BNS sakė premjeras Saulius Skvernelis, pridurdamas, kad nuo kitų metų gerai besimokantiems studentams stipendijų fondas turėtų būti „gerokai padidintas“.
Apie tai, kokio dydžio šios stipendijos turėtų būti, jis antradienį kalbėjosi su studentų atstovais. Jų nuomonės, anot S.Skvernelio, išsiskyrė: buvo siūlymų mokėti studentams minimalios algos dydžio stipendijas, taip pat buvo nuomonių, kad esamos 250 eurų stipendijos yra pakankamos.
