Pagal jį, pavyzdžiui, Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) turėtų būti jungiamas prie kuriamo naujo Kauno universiteto, o ne prie Vilniaus universiteto, kaip buvo siūloma anksčiau.
„Jeigu klausiate dėl LEU, yra pritarta, kad yra užtikrinamas pedagogų rengimas Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, o Kauno universitete – čia yra sąlyginis pavadinimas – pedagogų rengimas užtikrinamas steigiant atskirą Pedagogikos akademiją, Edukologijos akademiją. Taip pat Vilniaus universitetas yra jau dabar paskelbęs, kad kuria Edukologijos akademiją, ir taip pat pedagogų rengimą užtikrinant Šiauliuose“, – aiškino ministrė.
Anot jos, jei Seimas pritars pertvarkos planui, konkretūs įstatymų pakeitimai turėtų būti parengti iki 2018 metų birželio.
Ministrė sakė, kad antradienį vykusi vieša diskusija su aukštųjų mokyklų atstovais nenulėmė kokių nors plano korekcijų.
„Su akademine bendruomene vakar organizuotoje diskusijoje kalbėjome apie aukštojo mokslo pertvarką, nebuvo diskutuojama dėl atskirų universitetų ir dėl atskirų jungimųsi, nes visi suprantame, kad mechaninis universitetų sujungimas savaime mokslo ir studijų kokybės tikrai neužtikrina“, – aiškino J.Petrauskienė.
Liks penki universitetai, meno akademijas siūloma sujungti
Kaip buvo paskelbta praėjusią savaitę, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) darbo grupė nusprendė, kad Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai, o penktasis – specializuotas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU).
Siūloma palikti Vilniaus universitetą (VU) bei kurti naują Kauno universitetą.
Prie VU siūloma jungti Mykolo Romerio universitetą, VU dalimi taptų Šiaulių universitetas.
Kaune plačios aprėpties universitetas būtų kuriamas sujungiant Kauno technologijos universitetą (KTU), Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), Aleksandro Stulginskio, Lietuvos edukologijos bei Lietuvos sporto universitetą.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) siūloma palikti, nes, darbo grupės atstovų teigimu, jame smarkiai padidėjo studentų iš užsienio skaičius.
Techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje: sostinėje – Vilniaus Gedimino technikos universitetas, uostamiestyje – Klaipėdos universitetas.
Menų akademijas – Muzikos ir teatro ir Dailės akademiją, siūloma sujungti į vieną didelę menų akademiją, kuri Kaune ir Klaipėdoje tinkliniu principu rengtų specialistus.
Klaipėdoje darbo grupė siūlo palikti Klaipėdos valstybinę kolegiją ir Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą.
Šiauliuose veiktų ne tik VU Šiaulių fakultetas, bet ir Šiaulių valstybinė kolegija. Panevėžyje – KTU fakultetas ir Panevėžio kolegija.
Kaune turėtų likti viena kolegija, kurią sudarytų susijungusios Kauno kolegija, Kauno technikos kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.
Marijampolės, Alytaus ir Utenos kolegijas siūloma palikti. Lietuvos karo akademija taip pat turėtų būti palikta atskira, tačiau Vilniaus kolegija bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija turėtų susijungti.
Kaune turėtų veikti atskira Policijos akademija. Pertvarka nekeis Karo akademijos ir kunigų seminarijų statuso.
Darbo grupės manymu, studijų programos turėtų būti sukoncentruotos, jų skaičių sumažintas nuo 1800 iki 700. Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu – neliktų studijų krepšelių.
