Pagal pataisas, etatinis darbo apmokėjimas bus įvedamas per du etapus – nuo 2018 metų rugsėjo ir nuo 2019 metų rugsėjo, mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.
Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei.
„Tai tikrai labai esminė, svarbi švietimo struktūrinės reformos dalis“, – posėdyje trečiadienį sakė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.
„Manau, kad naujas mokytojų darbo užmokesčio modelis užtikrins didesnį socialinį saugumą, profesinį mokytojų augimą ir profesijos patrauklumą. Vidutiniškai mokytojų atlyginimai didės apie 200 eurų, ši sistema pagerins ugdymo kokybę, sukurs palankų startą jauniems mokytojams. Esu tikras, kad šiandien priėmėme labai svarbų sprendimą, kuris buvo įrašytas esminių Vyriausybės darbų sąraše“, – Vyriausybės pranešime spaudai teigia premjeras Saulius Skvernelis.
Tačiau Vyriausybės posėdyje dalis ministrų dėstė abejones dėl pataisų. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad pedagogų darbo apmokėjimas turėtų būti reglamentuojamas atskiru įstatymu.
„Siūlymas būtų toks – jeigu yra labai skubu, dabar praeiti, bet ilgainiui kažkokiu būdu persikraustyti į kitą įstatymą, neišbalansuoti šito, kuris dabar egzistuoja, nes tam tikri principai iš esmės yra neišlaikomi“, – sakė L.Kukuraitis.
Tuo metu finansų ministrui Viliui Šapokai, be kita ko, užkliuvo, kad pagal siūlomas pedagogų priedai už stažą didėtų kitaip nei likusiems valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams.
„Paaiškinkite tą logiką, kodėl kitose srityse – ar valstybės tarnyboje, ar biudžetinėse įstaigose – stažas tik iki tam tikro lygio turi įtakos, o kodėl mokytojai išsiskiria tuo, jog reikia numatyti visiškai kitokią tvarką ir priedus skirti ne tik 10 ar 15 metų, bet po to ir nuo 15 iki 20, nuo 20 iki 25 ir daugiau kaip 25 metų?“, – klausė V.Šapoka.
G.Viliūnas aiškino, kad tokia nuostata pasiūlyta svarstyti profsąjungų iniciatyva.
„Taip numatė švietimo šakos kolektyvinė sutartis, taip buvo su profsąjungomis sutarta ir tiesiog mes įgyvendiname pažadą inicijuoti šitą keitimą, jis toliau turi būti svarstomas įstatymų leidėjo“, – teigė švietimo ir mokslo viceministras.
Vyriausybės pranešime pažymima, kad, pagal pataisas, mokytojų etatą sudarytų 1512 metinių valandų. Iš jų kontaktinei veiklai – pamokoms, konsultacijoms, būrelių vedimui ir pan. – bus galima skirti iki 1008 val. per metus, pradedantiesiems mokytojams – iki 756 val. per metus. Kitas laikas skiriamas nekontaktinėms valandoms – su pamokomis susijusioms veikloms ir papildomoms veikloms mokyklos bendruomenei, pavyzdžiui, darbui su mokyklos socialiniais partneriais, vadovavimui klasei, vadovavimui studentų pedagoginei praktikai ir pan.
Etatai mokyklose būtų planuojami ne tik pagal dalykus ir ugdymo programas, bet ir pagal mokytojų kompetencijas. Aukštesnės kvalifikacijos mokytojai dirbtų labiau jų kompetencijas atitinkantį darbą: daugiau laiko jų etate turėtų sudaryti metodinė veikla, pagalba pradedantiems mokytojams. Jauni mokytojai galėtų vesti mažiau pamokų nei daugiau darbo patirties turintys kolegos, o daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjimui, patirties perėmimui ir įsiliejimui į naują profesiją.
Etatinis darbo užmokestis būtų taikomas visiems valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų, taip pat profesinių mokyklų ir neformaliojo švietimo mokytojams.
Valandoms už papildomus darbus atlyginti nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos iš valstybės biudžeto skiriama 17,4 mln. eurų. Iš viso naujam mokytojų darbo užmokesčio modeliui įvesti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 95 mln. eurų.
„Etatinio darbo apmokėjimo modelis bus baigtas diegti 2019 metų rugsėjo 1 dienos Vidutinis mokytojo darbo užmokestis padidės apie 20 proc. – sieks daugiau nei 1000 eurų“, – žada Vyriausybė.
