Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vyriausybės strateginis komitetas – už privalomą minimalų balą stojant į aukštąsias mokyklas

Vyriausybės strateginiame komitete antradienį pritarė griežtesniems reikalavimams universitetams ir kolegijoms, tarp kurių – privalomas minimalus balas stojantiesiems.
Ceremonijos akimirka
Vyriausybėje pritarta griežtesniems reikalavimas norintiems patekti į aukštąsias mokyklas. / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Jokių reikalavimų mes nepatvirtinome, buvo tik iš principo pritarta siūlymams, o mes siūlome, kad universitetams būtų minimalus stojimo balas 3, o stojant į kolegijas – 2, tam, kad abiturientai taip pat žinotų, koks yra praeinamas balas ir galėtų geriau pasiruošti studijoms“, – BNS sakė švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.

Pasak jos, ši iniciatyva bus derinama ir su aukštųjų mokyklų vadovais, o svarstyti Vyriausybei bus pateikta iki birželio.

Švietimo ir mokslo ministerija siūlo įteisinti detalesnius universiteto ir kolegijos apibrėžimus dėl jų misijos visuomenėje bei kriterijus, kuriais remiantis vertinama aukštosios mokyklos atitiktis statusui: dėl skaičiaus studijų sričių, kuriose vykdomos studijos, reikalavimų dėl mokslinių tyrimų lygio, mokslo ir studijų tarptautiškumo, bendradarbiavimo su verslu, mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūros, priimamų studentų kompetencijos, absolventų įsidarbinamumo lygio.

Siūloma, kad universitetuose mokslinių tyrimų lygis turėtų būti pripažįstamas kaip stiprus tarptautiniu mastu, o pajamos iš mokslo rezultatų komercinimo sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. universiteto pajamų. Bent 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. Dėstytojų, dirbančių antraeilėse pareigose, skaičius siektų ne daugiau nei 50 procentų. Studijos ir moksliniai tyrimai turėtų būti vykdomi ne mažiau kaip keturiose studijų srityse iš šešių.

Kolegijoms siūlomi minimalūs reikalavimai numato, kad ne mažiau nei 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes, o 30 proc. dėstytojų turi turėti praktinio darbo patirtį. Studijų programos turi atitikti regiono poreikius – darbdaviai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. studijų programų komitetų narių, dėl studentų praktikų būtų privalomos sutartys su regiono darbdaviais. Siūloma, kad dirbančių antraeilėse pareigose kolegijų dėstytojų skaičius turėtų siekti ne daugiau nei 60 procentų.

Taip pat siūloma, kad studijų finansavimas būtų skiriamas tik studijoms, atitinkančioms kokybės ir rentabilumo bei absolventų įsidarbinamumo reikalavimus, o bazinis finansavimas priklausytų nuo aukštosios mokyklos siūlomų studijų ir vykdomų mokslinių tyrimų kokybės.

Švietimo ir mokslo viceministrė S.Kauzonienė sakė, kad priėmus tokius pasiūlymus dalis aukštųjų mokyklų Lietuvoje turėtų užsidaryti.

„Aišku, sudarant sąlygas geresnei mokslo ir studijų kokybei, apie tinklo pertvarkymus taip pat reikia kalbėti, kad tų aukštojo mokslo institucijų kiekis tikrai sumažės“, – teigė viceministrė.

Pasak jos, Vyriausybės strateginiame komitete taip pat aptartas galimas Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų bei Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų jungimasis.

Lietuvoje iš viso veikia beveik 50 universitetų ir kolegijų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?