„Kalbant ekonomine prasme, viena iš svarbiausių, turbūt kertinių funkcijų yra švietimas, ir ministro keitimas švietimo reformos pusiaukelėje siunčia nelabai teigiamą signalą bendrai visai Lietuvos švietimo sistemai ir toliau didina jos neapibrėžtumą. O neapibrėžtumas tikrai gali padaryti daug blogų dalykų, kuriuos vėliau atitaisyti bus sudėtingiau. Kartais būna paradoksali situacija, kad geriau nieko nedaryti, negu kad pradėti kažką daryti ir pusiaukelėje numesti tą darbą nepabaigtą“, – BNS sakė Ž.Mauricas.
Pasak jo, svarbus klausimas, ką numatoma daryti toliau, – ar naujasis švietimo ministras tęs pradėtus darbus, ieškos kitos krypties, ar bus „trypčiojama vietoje ir nieko nedaroma iki rinkimų“.
Ž.Maurico teigimu, galima manyti, kad Vyriausybėje yra arba darbų krizė, arba, kas labiau tikėtina, „komunikacijos krizė“.
„Jeigu tai bus antrasis variantas ir naujasis ministras sugebės surasti bendrą kalbą tiek su visuomene, tiek su suinteresuotomis grupėmis, tuomet gali būti, kad reforma (švietimo – BNS) vienaip ar kitaip judės toliau į priekį. Jeigu vis dėlto tai yra pirmasis variantas, ir tai susiję ne tik su komunikacija, tada trypčiojimas vietoje, bus prarasti keli metai vėl nevykdant svarbios reformos tikrai labai svarbioje srityje Lietuvos ekonomikai, kurios pasekmes mes visi jausime ilgus metus“, – aiškino Ž.Mauricas.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas į klausimą, ar pokyčiai Vyriausybėje gali daryti įtaką potencialiems investuotojams, teigė, jog didesnę reikšmę investicijoms turi institucijų, pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos, Lietuvos banko ar agentūros „Investuok Lietuvoje“ veikla, o ne politikai.
„Svarbu investuotojams, kad būtų tęsiama kryptis. Krypties tęstinumas priklauso nuo institucijų nepriklausomumo ir stiprumo, ir nuo visuomenės sąmoningumo, išsilavinimo lygio. Institucijos realiai galiausiai turi didesnį poveikį investicijų pritraukimui, nei viena ar kita Vyriausybė ar Seimas, juolab, kad Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Tai ir Europos Parlamentas pakankamai nemažą poveikį daro Lietuvos ekonomikai“, – sakė Ž.Mauricas.
„Mes kartais esame linkę pervertinti mūsų politikų poveikį (...) Investuotojas, atėjęs investuoti, jis minimum planuojasi 5 metų perspektyvą, o vidutinė perspektyva netgi yra 10 metų ar daugiau. Tad vienam ar kitam investuotojui nėra didelės svarbos, ką sako viena ar kita ministerija, politikas ar netgi, tam tikrais atvejais, viena ar kita Vyriausybė“, – aiškino ekonomistas.
Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį žurnalistams teigė, kad keisdamas tris ministrus nori duoti impulsą sėkmingiau vykdyti reformas šiose ministerijose.
S.Skvernelis trečiadienį ketina siūlyti prezidentei Daliai Grybauskaitei atleisti švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson ir aplinkos ministrą Kęstutį Navicką.
Prezidentė pareiškė pritarianti švietimo ir mokslo ministrės atstatydinimui, o kultūros ir aplinkos ministrų atleidimo ji kol kas nevertina, nes nori išgirsti argumentus ir priežastis.
