Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) – vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, kurioje rengiami inžinieriai, studijų metais įgyjantys specifinių žinių, reikalingų darbui būtent žemės ūkyje. Ir tiek darbdaviai, tiek šią studijų kryptį pasirinkę jaunuoliai teigia, kad šios žinios suteikia neabejotino pranašumo palyginti su universaliu inžineriniu išsilavinimu.
Žemės ūkio technika prekiaujanti, remonto paslaugas teikianti bei naujų technologijų bandymais užsiimanti UAB „East West Agro“ (EWA) yra vienintelė Lietuvos agroverslo sektoriaus įmonė, kurios akcijomis nuo praėjusio mėnesio prekiaujama Nasdaq Baltijos alternatyviojoje vertybinių popierių rinkoje „First North“. Šios solidžios įmonės vadovas Gediminas Kvietkauskas pasakoja, kad iš 80 – ties EWA darbuotojų daugiau kaip šešios dešimtys yra ASU absolventai. „Prieš keletą dienų taip pat spaudžiau rankas keturiems jau esamiems savo darbuotojams, atsiimantiems studijų baigimo diplomus ASU Žemės ūkio inžinerijos fakultete“, – džiaugiasi pašnekovas, skaičiuojantis, kad taip užsiaugintas praktiškai visas įmonės inžinierių kolektyvas.
„ASU studentai yra nuolatiniai mūsų praktikantai. Anksčiau juos kviesdavome į praktiką po I pakopos studijų trečiojo kurso baigimo, bet pastaruoju metu sulaukiame ir labai motyvuotų antrakursių. Taip kolektyvas ir auga“, – su šypsena dėsto G.Kvietkauskas.
Todėl neatsitiktinai UAB EWA yra ir Aleksandro Stulginskio universiteto mecenatė, penkti metai skirianti stipendijas pažangiausiems Žemės ūkio inžinerijos fakulteto studentams. O ką tik pasibaigusiais mokslo metais tokios stipendijos skirtos ir besimokantiesiems Agronomijos fakultete.
„Teigiantiesiems, kad inžinieriaus profesija yra universali ir toks specialistas gali dirbti bet kur, nuolat oponuoju, kad pats žodis „inžinierius“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio ingenium ir reiškia gebėjimą kurti. Taigi kūrėjų gali būti visokių ir visokių reikia. O žemės ūkiui reikia tokių, kurie išmano ne tik inžinerinius procesus, bet turi platų suvokimą apie tai, kas vyksta dirvožemyje, augalo sandaroje. Todėl inžinerijoje labai vertinu agronomijos žinias. Be to, ASU studijuoja daug ūkininkų vaikų. O tai – jaunuoliai, tvirtai stovintys ant žemės. Neabejoju, kad jie sugebės arba perimti tėvų veiklą, arba sėkmingai dirbti agroverslo įmonėse bei bus profesionalūs ūkininkų konsultantai. Nes ASU absolventai žino ne tik tai, kaip technika veikia ir kaip ją remontuoti, bet ir kokie šios technikos parametrai naudingiausi tvariai, našiai žemdirbystei“, – neabejodamas kalba UAB EWA direktorius G.Kvietkauskas.
Ką tik ASU Žemės ūkio inžinerijos fakultete bakalauro studijų baigimo diplomą atsiėmęs Justinas Anušauskas yra vienas tų šio universiteto šiųmečių absolventų, kuris grįžta į tėvų ūkį Alytaus rajone, Trakininkų kaime. Teisingiau – nuo ateinančio rudens vaikinas ūkininkavimą derins su mechaninės inžinerijos magistrantūros studijomis tame pačiame Aleksandro Stulginskio universitete.
Justino tėvai Mindaugas ir Alvyra Anušauskai yra vieni pirmųjų Lietuvoje savarankiškai pradėjusių ūkininkauti ūkininkų, šiuo metu vystančių mišrų apie 100 ha ploto ūkį. Nuo mažens tėvams nuolat talkino ir Justinas. Šiandien vaikinas pasakoja, kad net jo tėtis – daugiametę darbo patirtį sukaupęs praktikas – pripažįsta, kad sūnaus universitetinės žinios žemės ūkio technikos srityje yra nepalyginti pranašesnės nei jo paties.
„Mokykloje man gerai sekėsi fizika, matematika, todėl nuo dešimtos klasės žinojau, kad ASU studijuosiu mechanikos inžineriją. Ir, tiesą sakant, kuo toliau, tuo labiau šiuo savo pasirinkimu džiaugiuosi.
10 ha ploto mūsų ūkyje užima įvairios daržovės. Jas auginant reikia nemažai rankų darbo. Todėl man nuolat knieti vis ką nors patobulinti turimose mašinose, kad rankų darbo būtų kuo mažiau“, – entuziastingai kalba Justinas.
Vaikinas neslepia laikas nuo laiko sulaukiantis klausimų, ar eiliniam ūkininkui universitetinis išsilavinimas nėra per didelė prabanga, tačiau jo paties nuomone, tai jau yra būtinybė. „Tėtis taip pat visada sakė, kad išsilavinęs žmogus imlesnis viskam. Iš tiesų jei nori, kad tavo ūkis būtų konkurencingas, privalai nuolat skaityti, domėtis naujovėmis. Mažiau išsilavinusiam ūkininkui norint suvokti ką nors naujo, tikėtina, reikės skaityti penkis šešis kartus, o man, viliuosi, pakaks perskaityti vieną kartą.
Manau, sparčiau surasiu ir atsakymą, kaip išspręsti kylančias problemas, kurių, dirbant žemės ūkyje, kyla nuolat. Manau, mokėsiu numatydamas „žingsnį į priekį“ pasirinkti žemės ūkio techniką bei inovatyviausias žemės dirbimo technologijas“, – komentuodamas ASU Žemės ūkio inžinerijos fakultete įgytų žinių universalumą, teigia J.Anušauskas.
