Pagal projektą, vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina šešeri metai, bus privalu leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Tuo pačiu nepanaikinama galimybė leisti šešiametį ir į pirmą klasę.
Numatyta, kad penkerių metų sulaukusį vaiką, jei jis yra pakankamai subrendęs, bus galima leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, o šešerių metų sulaukusį vaiką – pagal pradinio ugdymo programą.
„Visoje Europoje pastebimos privalomo mokymosi laiko ilginimo tendencijos. (...)
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ilgalaikių tyrimų duomenys rodo, kad kokybiškas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį visų vaikų, o ypač augančių socialinės rizikos, socialinės atskirties sąlygomis, tolesnei socialinei, emocinei raidai, padeda mažinti skurdą“, – Seime sakė projektą pristačiusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Anot jos, dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo pagerės vaikų pasiekimai pradinėse klasėse, padidės mokymosi motyvacija, bus įdarbinta apie 200 priešmokyklinio ugdymo pedagogų.
A.Pitrėnienė atkreipė dėmesį, kad ir dabar 98,3 proc. vaikų Lietuvoje lanko priešmokyklinio ugdymo grupes. Kita vertus, ji teigė, jog esama savivaldybių, kurios kelia nerimą. Pavyzdžiui, Vilniaus rajone tik 59,9 proc. vaikų lanko priešmokyklinio ugdymo grupes, Alytaus – 48,1 procento.
Priėmus projektą, nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos kitąmet valstybės biudžeto specialioje tikslinėje dotacijoje mokinio krepšeliui finansuoti reikės 2,89 mln. eurų, kurie bus skirti papildomiems priešmokyklinio ugdymo krepšeliams.
Savivaldybių administracijų šių metų pradžioje pateiktais duomenimis, 38 savivaldybėse (63,3 proc.) papildomų patalpų priešmokyklinėms grupėms nereikės, 22 savivaldybėse reikės įrengti daugiau kaip 140 grupių.
