15min pateikia garso įrašą. Saugant nepilnamečių interesus, redakcija jame paslėpė vaikų, į kuriuos kreipiasi mokytoja, vardus.
„Daug svarsčiau ir dėliojau pliusus bei minusus šiam savo poelgiui, bet matant tokį abejingumą, vis tik nusprendžiau už savo vaiką kovoti dantimis bei nagais, nes daugiau už jį taip kaip mama nestovės niekas. Negaliu leisti, jog jo vaikystę temdytų tokie įvykiai ir prisiminimai. Išleisdami vaikus į mokyklą tikimės, jog jie įgaus naujų žinių ir pasieks gerų rezultatų, tačiau kaip jų siekti TOKIO pobūdžio pamokose... Nemanau, jog perdedu griebdamasi tokių kraštutinumų... Tai tik maža ištrauka iš vykstančios pamokos... Aš tikiu, jog mano vaikas daugiau niekada nepatirs tokio elgesio iš suaugusių asmenų, nes žinos, jog už jo nugaros tvirtai stovi jo MAMA!“ – tokiu įrašu asmeninėje feisbuko paskyroje pasidalijo nerimo, o kartu ir kovos dvasios neslepianti mama.
Tai tik maža ištrauka iš vykstančios pamokos...
Garso įrašą ji adresavo ir 15min redakcijai. Moters pasisakymu feisbuke pasidalijo dešimtys žmonių – tarp jų ir visuomenėje žinomų.
„Algirdui Monkevičiui nebus lengva”, – pažymėjusi naująjį švietimo, mokslo ir sporto ministrą konstatavo buvusi Seimo narė, dainininkė Donalda Meiželytė. – Atvažiuosit į susitikimą su mokytojais, o jums užriks: ,,Algirdai! Stop! Kokia kirčiuotė?!!!” Vargšai vaikai. Čia psichologinis smurtas akivaizdus. Keista, kad jie dar nemikčioja ir nesysioja į lovas, sapnuodami košmarus po tokių pamokų, nors kas ten žino. Mokyti ar rėkti – štai kur klausimas.”
Kartu su kitomis mamomis į 15min kreipusis moteris pageidavo, kad įrašas būtų paviešintas. Ji užtikrino, kad jau pirmadienį dėl mokytojos elgesio pamokos metu kreipsis į valstybines institucijas.
„Trūko mano kantrybė – nebetylėsiu“
Garso įrašu paviešintas mokytojos elgesys socialiniuose tinkluose įplieskė aštrias diskusijas. Į jas aktyviai įsiliejo ir miestelio, kuriame veikia gimnazija, bendruomenė. Ypač mamos, kurių vaikai lanko pamokas pas tą pačią pedagogę.
Viena iš mamų, vardu Inga, kėlė klausimą, kokių sankcijų imsis mokyklos direktorė Ieva Mažulienė už šį mokytojos psichologinį smurtą prieš vaikus?
Reikia burtis mamoms ir daryti kažką dėl savo vaikų, nes kuo toliau, tuo bus baisiau.
„Aš pakraupusi. Kas čia per lietuvių kalbos mokytojai? Su nervukais negerai... Kaip vaikams dirbti, kai nuolat šaukiama ant jų?“ – stebėjosi kita mama Loreta.
Įrašą paviešinusi mama Ingrida teigė, kad „vaikams nuolat rašomi neigiami pažymiai, labai mėgsta kuolus pilt. Trūko mano kantrybė – nebetylėsiu“.
Deimantė jai išreiškė palaikymą: „Jei būtų anksčiau bent pusę mamų stojusios į karą su tokiomis mokytojomis kaip ši persona, tai nebebūtų likę patyčių mokykloje, nes pirma, tai vaikai mokosi iš mokytojų, o tu šaunuolė – mūsų herojė, įkvepi visas mamas nebijoti ir kovoti!“
„Maniškė išgirdo šį įrašą, kai aš klausiau – atsisėdusi verkia, kad į mokyklą nebenori eiti“, – antrino kita mama Agnė.
Dar viena mama Laura, įsitraukusi į diskusiją, teigė girdėjusi apie šią mokytoją daug, tačiau netikėjusi, jog viskas taip blogai: „Reikia burtis mamoms ir daryti kažką dėl savo vaikų, nes kuo toliau, tuo bus baisiau.“
Klasė bus perkelta kitam mokytojui
15min susisiekė su Žiežmarių gimnazijos direktore Ieva Mažuliene. Ši teigė su įrašu susipažinusi feisbuke vėlų šeštadienio vakarą.
„Kalbant apie šį atvejį ir klasę, turiu pasakyti, kad lapkričio mėnesį visi mokytojai buvome susirinkę dėl šios klasės mokinių elgesio pasikalbėti. Dalyvavo visi mokytojai, tarp jų – ir lietuvių kalbos mokytoja. Buvo kalbėta apie mokinių elgesį, apie mokymąsi, kodėl daug neigiamų pažymių, bet iš tėvų pusės jokio priekaišto pačiai mokytojai dėl jos elgesio tąkart nebuvo išreikšta“, – komentavo I.Mažulienė.
Tėvai į direktorę nesikreipė. „Jie iškart kreipėsi į aukštesnes instancijas, tai su jais kol kas pasikalbėti nebuvo galimybės. Kaip supratau, jie žada pas mane ateiti pirmadienį“, – spėjo ji.
I.Mažulienė teigė kalbėjusi su mokytoja. Pastaroji, anot jos, yra parašiusi prašymą, kad ši klasė būtų paskirta kitam mokytojui. „Ji paskirta kitam mokytojui nuo pirmadienio. Šiandien dėliojame tvarkaraštį“, – konstatavo gimnazijos direktorė.
„Kas bus toliau, nieko iš tikrųjų negaliu atsakyti, nes realiai pati iš viešosios aplinkos tik išgirdau, kas čia vyko“, – prisipažino I.Mažulienė.
Mokytojos tono pamokoje ji nepateisina. „Nepateisinu bet kokio mokytojo tokio elgesio su mokiniais. Šitaip neturi būti“, – sakė gimnazijos direktorė.
Nepateisinu bet kokio mokytojo tokio elgesio su mokiniais. Šitaip neturi būti, – sakė ji.
Mokytoja pripažino nesusitvardžiusi
15min kol kas nepavyko susisiekti su kaltinama lietuvių kalbos mokytoja. Sekmadienį ji ragelio nekėlė. Tačiau I.Mažulienės teigimu, su ja kalbėta net apie skaudžiausią scenarijų – galimybę atleisti iš darbo. „Pirmadienį galėsime kalbėti faktais“, – sakė ji.
Gimnazijos direktorė sakė, kad mokytoja pripažino faktą, jog nesusitvardė ir pasakė: „Bus, kaip bus“.
Ministras: sunku suvokti
„Tai, ką įraše girdime, kelia didžiulį nerimą, – situaciją komentuodamas 15min neslėpė švietimo, mokslo ir sporto ministras A.Monkevičius. – Nežinau visų aplinkybių, bet sunku suvokti, kaip galima visiškai prarasti savitvardą ir tokiu grubiu būdu kalbėti su mokiniais.
Turime greitai ir teisingai pasirūpinti šiais vaikais, taip ir bus padaryta. Už šio į viešumą išnirusio atvejo galima įžvelgti sistemines priežastis ir jas turime sumaniai šalinti. Atvirumas, jautrumas, nuoširdus ir konstruktyvus dialogas yra geriausios priemonės kiekvienos mokyklos bendruomenėje ir apskritai visuomenėje.“
„Žmogiškai suprantu, bet baimė klysti nepadės“
Parlamentarė, viena pagrindinių šiuo metu veikiančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo autorių, Švietimo ir mokslo komiteto bei Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė Dovilė Šakalienė garso įraše girdi akivaizdžią agresiją.
„Tai, matyt, yra mokytojos susierzinimo ir bejėgiškumo pasekmė. Akivaizdu, kad pedagoginio pašaukimo ir pedagoginių gebėjimų ši moteris neturi, nes mokymo esmė yra ramiai priimti faktą, kad mokinys neišvengiamai darys klaidų mokymosi proceso metu. Žmogiškai suprantu, kad sunku šimtus kartų matyti, kaip vaikai daro tas pačias klaidas, bet baimė suklysti, kurią sukelia agresyvus tonas ir grubios komandos, ne tik nepadeda mokytis, bet sukelia nepasitikėjimą savimi ir mokytojo baimę”, – 15min kalbėjo D.Šakalienė.
Politikės manymu, Suomijoje tokiai mokytojai būtų maloniai paaiškinta, kad pedagogo darbas jai nėra tinkamas.
Neabejoju, kad mokytoja sakys, jog nesiekė įbauginti vaikų, o tik norėjo juos išmokyti.
„O pas mus, matyt, vadovybė pasakys, kad mokytojo darbas toks sunkus, kad agresyviai komanduoti visiškai normalu. Arba reaguos priklausomai nuo tėvų pozicijos. Tėvai greičiausiai susiskirstys į dvi grupes. Vieni gins mokytoją ir sakys, kad tik muštru galima įkrėsti žinių, nes ir patys yra pripratę prie bendravimo iš jėgos pozicijų, kiti galbūt supras, kad labai lengva įbauginti vaiką, atmušti jam norą mokytis agresyviu ir klaidų netoleruojančiu elgesiu, todėl galbūt norės, kad jų vaikus mokytų žmogus, kuris skatina pažinti ir tobulėti mokantis iš klaidų, nes didžiausias kūrybiškumo priešas yra baimė”, – svarstė D.Šakalienė.
Jos teigimu, ar šis agresyvus elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip psichologinis smurtas, priklauso nuo jo tikslų ir pasekmių.
„Neabejoju, kad mokytoja sakys, jog nesiekė įbauginti vaikų, o tik norėjo juos išmokyti. Tačiau svarbu ir pasekmės kiekvienam konkrečiam vaikui – ar yra padaryta žala jo savivertei, psichinei sveikatai, gal net fizinei. Taip pat ar toks mokytojos elgesys yra nuolatinis – pastovi agresija daro didesnę žalą”, – aiškino parlamentarė.
Reikia teikti ir psichologinę pagalbą
D.Šakalienės vertinimu, pagrindinė emocija už šios agresijos yra bejėgiškumas. „Mokytoja yra pavargusi nuo vaikų daromų klaidų, nebėra motyvacijos, galbūt kamuoja ir depresyvios mintys, todėl klaidas ji priima ne kaip normalų, natūralų sveiko mokymosi proceso elementą, o kaip Sizifas atgal riedantį akmenį – su didžiuliu pykčiu, kad reikės dar stumti ir stumti”, – samprotavo pašnekovė.
Atsilaiko tik atspariausi ir ne visada kūrybiškiausi.
Šis epizodas iš mokyklos gyvenimo esą yra iliustratyvus pavyzdys, kaip dažnai pedagogus kamuoja perdegimo sindromas. Didžiulis nuovargis gimdo pyktį: „Todėl būtų labai gerai rimtai užsiimti mokytojų emocine būsena ir psichologiniu gerbūviu.”
D.Šakalienė akcentavo, kad vaikai į šį pasaulį ateina norėdami jį pažinti. „Ir tik mūsų, suaugusiųjų, kantrybės stoka, bausmės už klaidas, ir iniciatyvos slopinimas palengva nužudo jų norą mokytis. Atsilaiko tik atspariausi ir ne visada kūrybiškiausi”, – sakė D.Šakalienė.
Būtų labai gerai rimtai užsiimti mokytojų emocine būsena ir psichologiniu gerbūviu.
Gilinantis į švietimo sistemas kitose šalyse jai visada pasidaro liūdna dėl esminio skirtumo suvokiant mokymosi procesą: „Pas mus pagrindinis tikslas yra nedaryti klaidų, o pas suomius, vokiečius, amerikiečius svarbiausia atrasti sprendimus. Iš esmės tai yra dvi skirtingos ideologijos.”
