2020 12 08 /11:13

Žurnalas „Reitingai“: visi pasirinkusieji matematikos egzaminą išlaikė tik 17-oje mokyklų

Lietuvoje yra tik 17 mokyklų, kuriose šiemet matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė visi jį pasirinkę abiturientai, skelbia žurnalas „Reitingai“.
Matematikos egzaminas
Matematikos egzaminas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Šiemet iš 15 tūkst. abiturientų egzamino neišlaikė apie trečdalis – žurnalo turimi duomenys rodo, kad visi pasirinkusieji juos išlaikė 17-oje iš 332 gimnazijų, kurių moksleiviai pasirinko šį egzaminą. Daugiausiai neišlaikiusiųjų – Vilniuje, taip pat ir prestižinėmis laikomose gimnazijose.

Vilniaus „Žemynos“ gimnazijoje neišlaikė net 70 abiturientų

„Skaičiuojant absoliučiaisiais skaičiais daugiausiai – net 70 abiturientų – neišlaikė valstybinio matematikos brandos egzamino Vilniaus „Žemynos“ gimnazijoje. Šiai gimnazijai iki šių metų pavasario vadovavo Rūta Krasauskienė, balandį laimėjusi konkursą eiti Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorės pareigas“, – skelbia žurnalo sudarytojai.

Jie pabrėžia, jog šiemet nepavyko gauti iš NŠA 2020-ųjų valstybinių brandos egzaminų rezultatų vidurkių pagal dalykus, todėl tradicinio mokyklų ir gimnazijų reitingų nesudarinėjo, o tik įvertino apie 100 įstaigų, kurių abiturientai egzaminus išlaiko geriausiai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Abiturientai laikė matematikos brandos egzaminą
Luko Balandžio / 15min nuotr./Abiturientai laikė matematikos brandos egzaminą

Vertinant matematikos egzaminą, taip pat po maždaug tris ketvirtadalius abiturientų jo neišlaikė Vilniaus „Laisvės“ bei Telšių „Džiugo“ gimnazijose, maždaug du trečdaliai – Panevėžio “Minties” ir Vilniaus lietuvių namuose, kiek per 60 proc. neišlaikiusiųjų buvo ir Ignalinos, Šiaulių S.Šalkauskio, Kelmės J.Graičiūno gimnazijose.

Dalyje šalies gimnazijų, pasak „Reitingų“ rengėjų, išlaikiusiųjų matematiką rezultatų vidurkis siekė vos keliolika balų.

„Reitingų“ duomenimis, geriausiai matematikos egzaminą laikė KTU gimnazijos, Vilniaus ir Klaipėdos licėjų, Sostinės Jėzuitų ir M.Biržiškos gimnazijų abiturientai.

Pagal Lietuvių kalbos egzamino rezultatus pirmauja Ukmergės rajono Želvos, Vilniaus Žirmūnų, Kauno jėzuitų bei LSMU gimnazijos ir Klaipėdos licėjus.

Dalis minėtų mokyklų pirmauja ir pagal kitus laikytus egzaminus.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Matematikos egzaminas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Matematikos egzaminas

Pasak Žurnalo „Reitingai“ žurnalistės Jonės Kučinskaitės, prasti šio egzamino rodikliai yra ir tradiciškai aukštai vertinamose švietimo įstaigose. Jos teigimu, tai galėjo atsitikti dėl keleto priežasčių.

„Nors mes kalbame visus 12 metų apie mokymosi mokytis kompetenciją, bet matome, kad per 12 metų mokiniai taip ir neišmoko mokytis ir be gyvo mokytojo, mentoriaus jie negali mokytis vieni. Tai – viena dedamoji. Antra dedamoji – matyt, mes pamatėme ir 2011 metų bendrojo ugdymo programų, kurios buvo paleistos be jokio pilotavimo, spragas, t.y. tie mokiniai, kurie 2020 baigė gimnazijas, 2011-aisiais buvo pirmokai ir jie pradėjo mokytis jau iš naujųjų ugdymo programų, kurios labai greitai startavo“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ji.

Žurnalo autoriai taip pat neatmeta ir dėl karantino įvesto nuotolinio mokymo įtakos prastiems rodikliams, jie baiminasi, kad toliau mokantis per nuotolį ypač gali nukentėti ir šiųmetiniai dvyliktokai bei socialiai jautrių šeimų vaikai.

„Jei tas mokymas tęsis, mes turėtumėme galvoti, kaip jį padaryti patrauklesnį, kad mokiniams pavyktų išmokti tų dalykų nuotoliniu būdu. Ypatingai sielojamės dėl matematikos“, – sakė J.Kučinskaitė.

Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas pabrėžia, kad Vilniaus universiteto mokslininkų pusmetį trukęs tyrimas įvairiuose šalies regionuose parodė, jog dalis vaikų įvedus nuotolinį mokymą nebedalyvavo pamokose.

„Apklausų metu paaiškėjo, kad buvo ne vienas ir ne dešimt vaikų, kurie per tris mėnesius buvo prisijungę prie dviejų-trijų ar keturių pamokų. Tie vaikai yra švietimo visiškai nepasiekiami, taip, jų atsilikimas didės. Yra dar viena bėda, dalyje mokyklų mokytojai, ypač vyresnės kartos, nusprendė: aš jau čia nebesimokysiu technologijų, man jau užtenka (...), jie paleido tuos vaikus dvyliktoje klasėje tiesiog pasroviui“, – kalbėjo G.Sarafinas.

Anot jo, mokytojai šiemet taip pat pastebi kritusią moksleivių motyvaciją mokytis papildomai mokyklose.

G.Sarafinas taip pat sako, kad prasti matematikos egzamino rezultatai gali būti ir teigiamas sukrėtimas bei papildoma motyvacija ruoštis kai kuriems dabartiniams dvyliktokams.

Universitetų reitinge pirmauja VU, KTU

Tradiciškai sudarytame reitinge universitetų reitinge, kuriame vertintas alumnų įsidarbinimas, darbdavių nuomonė, taip pat stojančiųjų balas ir egzaminų rezultatai bei kiti kriterijai, toliau pirmauja Vilniaus universitetas, geriausiai įvertintas 30-yje krypčių.

Toliau sąraše – Kauno technologijos universitetas (11 krypčių), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (9 kryptys), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (pirmauja 8-iose kryptyse), Vytauto Didžiojo universitetas (7 kryptys). Toliau reitinge – Vilniaus dailės akademija (keturios pirmaujančios kryptys), ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Klaipėdos universitetas (po tris pirmaujančios studijų kryptys), Lietuvos karo akademija ir Lietuvos sporto universitetas (po 1 kryptį).

Kolegijų reitinge pagal tuos pačius kriterijus pirmauja Vilniaus kolegija (18 krypčių), taip pat Kauno ir Kauno technikos kolegijos (atitinkamai 13 ir 4 krypčių), Vilniaus technologijų ir dizaino bei Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Klaipėdos valstybinės kolegija (po dvi kryptis). Vilniaus dizaino kolegija, Vilniaus verslo kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja 1-oje vertintoje profesinio bakalauro studijų kryptyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis