Laidos pašnekovai – Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, lenktynininkas, dalyvaujantis ralio varžybose, Giedrius Notkus, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo, Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė Laura Salokaitė.
15min žurnalistinį tyrimą rasite ČIA.
– Ko reikia, kad kyšininkavimo problema pasiektų teisėsaugos institucijas?
R.Kaziliūnaitė: Visų pirma abejotumėme, ar tokios smulkios korupcijos atvejais iš tikrųjų pagrindinė priemonė yra baudžiamasis persekiojimas. Mūsų prioritetas turėtų būti prevencija, kad asmenų, linkusių į šią veiklą, sistemoje liktų kuo mažiau. Kyšininkavimas – ar stambus, ar smulkus – turėtų būti netoleruotinas. Vienas iš prioritetų – sistemos apie bandymus papirkti kūrimas. Kad abi šalys – tiek siūlytojas, tiek potencialus priėmėjas žinotų, jog pranešimo kanalai veikia. Tai visų pirma veiktų kaip prevencinė priemonė.
– Ar manote, jog kyšininkavimas TA centruose yra per smulki problema, kad patektų iki STT durų?
R.Kaziliūnaitė: Reikalas smulkus, bet galimai su labai skaudžiomis pasekmėmis, todėl jį vadinti „per smulkiu“ nesutikčiau. Taip, palyginus su sistemine korupcija, apyvartomis, kurios vaikšto stambiosios korupcijos bylose, tas mastas yra nedidelis. Tokių bylų mes tiriame mažiau, daugiau per prevenciją į tai orientuojamės.
– Kaip manote, kokia dalis ekspertų kyšininkauja?
R.Gabartas: Labai sunkus klausimas. Tie atvejai apie kuriuos sužinome, baigiasi atsisveikinimu su darbuotoju. Kiekvienais metais tokių atvejų būna nuo 6 iki 10. Tai, kas buvo tyrime apie sudėtingas schemas, susirašinėjimo programėles, aš įtariu, kad pirmą kartą perskaitė ir įmonių vadovai.
