„Sveiki, gavau leidimą viešinti, 50metė, niekada neturėjusi nedarbingumo, sveika moteris, pasiskiepijo birželio vidury, nesenai pašalo, ir pasidarė tokia problema daugumoj kūno vietų, pūslelinė, baisiai skauda, pūslės trūksta, žaizdelės, miegot negali normaliai, temp. bijo, ar išgyvens, anot daktarų, imunitetas neveikia, leidžiasi vaistus, baisi tragedija. Niekada nežinai, kas ir kaip gali atsitikti, skiepai tik bandomi. Labai ją užjaučiu“, – tokia žinute socialiniuose tinkluose bandoma atbaidyti gyventojus nuo skiepų (kalba netaisyta).
Klaidingai pateikta informacija sulaukė nemažai dėmesio – vien socialiniame tinkle „Facebook“ šia žinute pasidalijo per 1,3 tūkst. vartotojų.
Iš nuotraukos galima manyti, kad joje užfiksuotas „paslaptingas bėrimas“ yra juostinė pūslelinė, kuri gali pasireikšti daugybei žmonių. Ši liga nėra susijusi su vakcinomis nuo COVID-19.
Atsiranda persirgus vėjaraupiais
Juostinę pūslelinę sukelia Varicella Zoster virusas (VZV), pirmą kartą žmogų paveikiantis vėjaraupių forma. VZV plinta aerozoliniu būdu, per kvėpavimo takų, akių gleivines, seiles ir sąlytį su pūslelėmis.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad kiekvienas, kuris sirgo vėjaraupiais, ateityje gali sirgti juostine pūsleline.
Persirgus vėjaraupiais virusas lieka žmogaus organizme ir gali reaktyvuotis (suaktyvėti) po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai.
Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Eglės Savickienės, 2 iš 10 asmenų, sirgusių vėjaraupiais, vėliau suserga juostine pūsleline.
„Persirgus vėjaraupiais virusas migruoja iš odos per juntamuosius nervus į nugaros smegenų nervinius mazgus, kur išlieka latentinėje (neaktyvioje) būklėje daugelį metų.
Nusilpus imuninei sistemai, virusas aktyvuojasi ir per juntamuosius nervus migruoja į jų įnervuojamą odos sritį.
VZV reaktyvuotis (suaktyvėti) gali po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms, ir sukelia juostinę pūslelinę – tai neuralginis skausmas ir vienpusis pūslelinis odos bėrimas pažeisto nervo įnervuojamoje vietoje.
Dažniausiai išberiama tarpšonkauliniai nervai, taip pat gali būti išberti veido, klausos, akių ir retais atvejais kiti nervai“, – pažymi E.Savickienė.
Kaip skelbia ULAC, pirmieji juostinės pūslelinės simptomai pasireiškia likus keletui dienų iki bėrimo atsiradimo, tai – karščiavimas, bendras silpnumas, galvos skausmas ir stiprus skausmas busimų bėrimų vietoje. Skausmas, juntamas pažeisto nervo zonoje, pirmasis ligos požymis.
Atsiradęs juostinės pūslelinės bėrimas pasireiškia nesimetriškai, vienoje kūno pusėje.
Bėrimas pasireiškia grupėmis pūslelių, pripildytų skysčio. Išbertas vietas skauda, degina, peršti.
Dažniausiai nuo juostinės pūslelinės pasveikstama per 2–4 savaites, jei nėra ligos komplikacijų.
Tačiau persirgus itin dažnai pasireiškia juostinės pūslelinės komplikacija – poherpetinė neuralgija (neuropatinio skausmo sindromas), kuri gali tęstis nuo kelių mėnesių iki metų.
Juostine pūsleline sirgti gali tik tie asmenys, kurie sirgo vėjaraupiais, nes tai yra VZV reaktyvacija.
Juostine pūsleline negalima užsikrėsti po kontakto su vėjaraupiais sergančiu asmeniu, bet galima užsikrėsti vėjaraupiais po kontakto su juostine pūsleline sergančiu asmeniu.
Vakcinos viruso neaktyvina
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos infektologės Elžbietos Matulytės, juostinės pūslelinės virusas niekaip nesusijęs su skiepais nuo koronaviruso.
„Juostinę pūslelinę sukelia Varicella zoster virusas. Tai yra tas pats virusas, kuris sukelia ir vėjaraupius.
Varicella zoster virusas, persirgus vėjaraupiais, išlieka žmogaus organizme visą gyvenimą ir ženkliai susilpnėjus imuninei sistemai gali reaktyvuotis. Kliniškai tai pasireiškia juostine pūsleline“, – 15min kalbėjo medikė.
Ji pasakojo, kad užsikrėsti šiuo virusu galima oro-lašiniu keliu arba kontaktiniu, tačiau pastarasis – gerokai retesnis.
E. Matulytė pabrėžė, kad virusas dažniausiai reaktyvuojasi esant imunosupresinei būklei, tai yra nusilpus imunitetui.
Todėl dažniausiai šia liga serga vyresni nei 60 metų amžiaus asmenys, sergantys ŽIV infekcija, onkologinėmis, autoimuninėmis ligomis, po organų persodinimo.
Medikė paaiškino, kad COVID-19 vakcina negali „pažadinti“ minimo viruso ir sukelti juostinės pūslelinės.
„Ne, negali. Lygiai taip pat kaip ir kitos vakcinos tuo nepasižymi, taip ir ši vakcina nėra kažkuo išskirtinė.
Vakcinacija nuo COVID-19 ar kitos ligos nenuslopina imuninės sistemos ir nesąlygoja juostinės pūslelinės atsiradimo“, – pabrėžė E.Matulytė.
Užkrečiamųjų ligų specialistė priminė, kad nuo juostinės pūslelinės galima apsisaugoti skiepijantis – šiuo metu valstybės nekompensuojama vakcina rekomenduojama visiems rizikos grupei priklausantiems asmenims – patiriantiems imunitetą silpninančią būklę ar esant vyresnio amžiaus.
Specialistė akcentavo, kad juostine pūsleline negalima užsikrėsti nei nuo COVID-19 vakcinų, nei nuo vakcinų, skirtų apsisaugoti nuo juostinės pūslelinės.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
