Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidento Umberto Masi teigimu, nors nemažai jaunų žmonių vis dar yra skeptiški karo prievolės atžvilgiu, patriotiškumo jaunuolių tarpe tikrai netrūksta.
Šiuo metu veikianti šauktinių sistema, paremta atsitiktinumo principu, palieka daug vietos neužtikrintumui ir kelia įtampą dažnam jaunuoliui, įsitikinęs U. Masi, todėl įgyvendinama karo prievolės pertvarka turėtų iš esmės pakeisti situaciją.
Jauniems žmonėms bus sudaromos geresnės sąlygos tiek planuoti savo ateitį, tiek atlikti pareigą tėvynei.
„Karo prievolės pertvarka užtikrina, kad jauniems žmonėms bus lengviau planuoti savo ateitį ir pauzė dėl privalomosios tarnybos neištiks netikėtai. Iki šiol buvusi tvarka keldavo daug baimių ir streso jaunimui, galbūt netgi paskatindavo ieškoti būdų, kaip išvengti privalomosios tarnybos. Esu įsitikinęs, kad įgyvendinamas pokytis yra naudingesnis bendrąja prasme – jauniems žmonėms bus sudaromos geresnės sąlygos tiek planuoti savo ateitį, tiek atlikti pareigą tėvynei“, – sako U. Masi.
LiJOT prezidentas pripažįsta, kad nors dalis jaunimo nenori atlikti karo tarnybos, tai nebūtinai rodo patriotiškumo stoką. Jis mano, kad dauguma jaunų žmonių yra pasirengę rūpintis savo šalies ateitimi, tačiau jiems reikia galimybės nuosekliau planuoti savo gyvenimą.
„Manau, kad didžioji dauguma jaunų žmonių Lietuvoje vertina tai, kokioje valstybėje mes gyvename, kokias galimybes ji mums suteikia, kaip ji gali keistis. Jaunimas išties labai nori prisidėti prie geresnės Lietuvos situacijos, spręsti problemines vietas, tačiau tam reikia ir dialogo – įsiklausyti į jaunų žmonių poreikius, baimes.
Sprendimas atlikti karo tarnybą labai susijęs su asmenine motyvacija. Jeigu jaunas žmogus nesijaučia priimtas visuomenėje, tai gali lemti ir jo nenorą tarnauti. Kad mezgant dialogą su jaunimu turime dar neišspręstų iššūkių, rodo ir nedidelis jaunuolių aktyvumas rinkimuose“, – sako U. Masi.
Įgyjami naudingi įgūdžiai
Pašnekovo teigimu, galima pasidžiaugti, kad kariuomenės įvaizdis Lietuvoje yra stiprus ir gerai vertinamas, sklaidosi ir ilgą laiką buvę gajūs mitai apie šauktinių tarnyboje laukiančius iššūkius. Privalomoji karo tarnyba vis labiau suprantama ne tik kaip kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga, bet ir galimybė įgyti naudingų žinių bei įgūdžių.
„Devyni mėnesiai kariuomenėje yra laikotarpis, per kurį jauni žmonės tobulėja įvairiomis prasmėmis. Karo tarnyboje įgyjama ne tik naudingų žinių apie karybą ir saugumą – vyksta tiek fizinis, tiek emocinis pasiruošimas.
Tarnaujant mokomosi drausmės, atsakomybės, laiko planavimo. Be to, tarnyboje susitinkama su naujais žmonėmis, tai padeda išmokti dirbti kartu, moko atidumo ir komandinio darbo. Visos šios patirtys sukuria tvirtą pagrindą, kuris vėliau gali praversti ieškant darbo, siekiant akademinių tikslų ar vystant asmeninį gyvenimą“, – teigia LiJOT prezidentas.
Devyni mėnesiai kariuomenėje yra laikotarpis, per kurį jauni žmonės tobulėja įvairiomis prasmėmis.
Pats U. Masi neslepia, kad palaiko karo prievolės pertvarką ne tik kaip LiJOT prezidentas, bet ir asmeniškai – jis pats neseniai pradėjo dalyvauti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.
„Kaip organizacija palaikome visuotinį šaukimą ir laikomės tvirtos pozicijos, kad karo prievolė yra kiekvieno jauno žmogaus pareiga bei atsakomybė.
Taip pat tikime, kad privalomoji karo tarnyba neturėtų apsiriboti tik vyriškos lyties šauktiniais, tačiau tam galbūt dar nesame kaip šalis pribrendę. Bet kokiu atveju karo prievolė yra reikalinga, turime būti susitelkę ir pasirengę visiems įmanomiems scenarijams. Jei norime toliau džiaugtis laisve, turime ją saugoti ir ginti – ginti savo šalį, savo šeimą, artimuosius ir draugus“, – sako pašnekovas.
2026 m. į šauktinių sąrašus pateksiantiems moksleiviams U. Masi linki drąsos ir pasiryžimo. Jis primena, kad nors tarnyba gali kelti baimę, tai taip pat yra vertinga patirtis, kuri gali padėti tapti atsakingesniu, stipresniu ir labiau pasirengusiu gyvenimo iššūkiams.
