„Jei neturite leidimo, patekti į teritoriją negalite. Fotografuoti bei filmuoti saugomą teritoriją draudžiama“, – tokias teritoriją saugančių šaulių instrukcijas penktadienio vakarą išgirdo 15min žurnalistai nuvykę į Trakuose šalia Galvės ežero esančią poilsiavietę.
Joje apgyvendinti iš Ukrainos Oleksandrijos miesto evakuoti 43 „Perlinkos“ vaikų namų auklėtiniai.
Šauliai paaiškino, kad teritorija saugoma nuo penktadienio Trakų rajono savivaldybės sprendimu.
Penktadienį generalinė prokurorė Nida Grunskienė pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos vaikais. Nors apie šį tyrimą pranešusi Generalinė prokuratūra nenurodė, apie kurią Ukrainos vaikų grupę kalbama, tačiau prokuratūros pranešime paminėtos detalės apie vaikų skaičių, jų atgabenimo datą atskleidė, kad kalbama būtent apie „Perlinkos“ vaikus.
15min netrukus po vaikų atgabenimo aprašė jų gelbėjimo istoriją, apgyvendinimo sąlygas, kalbino ir vaikų namų „Perlinka“ steigėją Sergejų Droką.
Apie vaikų priėmimą Lietuvoje spaudos konferenciją kovo pradžioje rengė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Trakų rajono meras Andrius Šatevičius. „Perlinkos“ vaikus lankė ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.
Šiuo metu aiškėja, kad jau netrukus po vaikų atvykimo į Lietuvą vaiko teisių specialistai sulaukė jų dėmesį patraukusių signalų, apie kuriuos nedelsiant buvo pranešta ir teisėsaugai.
„Kreipėmės po kelių dienų nuo vaikų atvykimo. Aš privalau atkreipti dėmesį net į mažus įtarimus – ar tai prekyba žmonėmis, ar tai veikimas, ar tai piktnaudžiavimas, ar tai smurtas. Vaikams iš karo zonos turi būti skiriamas didelis dėmesys“, – 15min penktadienį sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
„Perlinkos“ vaikų namų steigėjas S.Drokas ir direktorius Aleksandras Lobanovas, 15min žiniomis, šiuo metu išvykę iš Lietuvos, su jais kol kas nepavyko susisiekti. Jų poziciją 15min pateiks vos tik atsiradus tokiai galimybei.
Tiria galimą prekybą Ukrainos vaikais
Vaikų teisių apsaugos specialistų pranešimus pirmiausia tyrė Vilniaus policijos kriminalistai, tačiau atlikę patikrinimą ir apklausas nusprendė ikiteisminio tyrimo nepradėti.
Generalinė prokuratūra šį policijos sprendimą panaikino ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos vaikais.
„Generalinė prokurorė Nida Grunskienė šiandien panaikino šių metų kovo 24 dieną Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos tyrėjo priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos neteisėtos prekybos vaikais ir pradėjo ikiteisminį tyrimą“, – rašoma penktadienio popietę išplatintame Generalinės prokuratūros pranešime.
Jame nurodoma, kad šių metų kovo mėnesio viduryje su pareiškimu dėl galimai planuojamų neteisėtų įvaikinimo atvejų į policiją kreipėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Ji prašė išnagrinėti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su 43 vaikų iš Ukrainos atvežimu į Lietuvą.
„Pareiškime, be kitų pirminių bei tikrintinų duomenų, buvo nurodyta, kad keletas kartu su šiais vaikais kovo 2 dieną į Lietuvą atvykusių suaugusių asmenų turi ketinimų dalį šių vaikų išvežti į kitą valstybę, neva laikinam svečiavimuisi šeimose, tačiau kiti duomenys leidžia manyti, kad juos ketinama įvaikinti“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Pažymima, kad abejonių dėl tokių ketinimų teisėtumo bei skaidrumo kelia ir tai, kad „Lietuvos institucijoms iki šiol nėra pateikta jokių Ukrainos institucijų sprendimų ir oficialių dokumentų, kurie patvirtintų, kad toks šių vaikų išvežimas iš Ukrainos ir jų įvaikinimas kitoje valstybėje yra visiškai suderintas, pagrįstas ir teisėtas“.
„Susipažinusi su visa šiuo metu turima medžiaga ir įvertinusi, kad surinktų duomenų nepakanka konstatuoti, jog šių vaikų išvežimas į kitą valstybę ir įvaikinimas nėra galimai daroma nusikalstama veika, generalinė prokurorė priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio metu bus gauti detalesni faktiniai duomenys, išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, susisiekta su atitinkamų užsienio valstybių institucijomis ir priimtas galutinis procesinis sprendimas“, – sprendimo pradėti tyrimą motyvus paaiškino Generalinė prokuratūra.
Šiuo metu Ukrainos vaikų namų „Perlinka“ vaikams paskirta institucinė globa, ją vykdo Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras.
Įtarimus kurstė siekis išvežti vaikus iš Lietuvos
Pirmuosius įtarimus vaikų teisių specialistams sukėlė „Perlinkos“ vaikų namų vadovų siekis išvežti auklėtinius iš Lietuvos.
Neoficialiomis žiniomis, prašymų išlaipinti iš Ukrainos vežamus vaikus dar Lenkijoje iš juos lydinčių asmenų, sulaukė jų gabenimą organizavę lietuviai savanoriai.
„Situacija neeilinė. Tai yra patys pirmi vaikai, kurie į Lietuvą atvyko iš Ukrainos globos įstaigų. Viskas nauja jiems ir juos priimantiems. Kalbėjomės su atvykusiais lydinčiais žmonėmis, jų intencija buvo perkelti vaikus į Ameriką – ar tai svečiuotis, ar tai įvaikinti. Tada prasidėjo diskusijos ir kilo įtarimai, kuriais pasidalinome su policija“, – 15min sakė Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos direktorė I.Skuodienė.
Anot jos, Lietuva prisiėmė atsakomybę už Ukrainos vaikų saugumą, o vykstant karui jų išvežimas į kitas šalis, įvaikinimas negalimas.
„Nuo pat pradžių kalbėjome, kad vaikai iš Lietuvos negali išvykti, nes atsakomybę už juos kol kas yra prisiėmusi Lietuva. Mes nuo pat pradžių glaudžiai bendravome su Ukrainos ambasada, konsulu. Paruoštas susitarimas tarp Ukrainos ir Lietuvos ministerijų dėl priėmimo sąlygų. Vienos iš sąlygų buvo, kad vaikai negali būti įvaikinti, kad pasibaigus karui visi vaikai grįš į savo kilmės valstybę. Mes, kaip vaiko teisių tarnyba, atidžiai sekame šį punktą ir siekiame jį įgyvendinti“, – pabrėžė I. Skuodienė.
Išsamesnės informacijos vykstant tyrimui tarnybos vadovė sakė negalinti pateikti ir pabrėžė, kad atliekami tyrimai anaiptol nereiškia kaltinimų, o yra siekis išsiaiškinti situaciją.
„Teritorija dabar yra saugoma. (….) Prevenciniais tikslais, dėl vaikų saugumo, yra pasitelkti šauliai. Atsižvelgiant į situaciją, nemetant kaltinimų, norisi užtikrinti geriausius vaikų interesus, kad jie jaustųsi saugiai. (…) Nelydimi tėvų vaikai yra labai pažeidžiama grupė, ypatingai karo atveju. Kreipėmės į institucijas, o jos jau įvertins situaciją“, – teigė tarnybos vadovė.
Vaikams pargabenti Ukrainoje pirko autobusą
„Perlinkos“ steigėjas S.Drokas kovo pradžioje 15min žurnalistams pasakojo, kad organizuojant didelės grupės vaikų evakuaciją pirmąją karo savaitę buvo ypač sudėtinga rasti transportą. Vaikų namai bendradarbiavo su įvairių šalių organizacijomis, savanoriais ir buvo nuspręsta vykti į tą šalį, kuri pirmiausia pasiūlys transportą: „Buvo įvairių pasiūlymų, bet nusprendėm, kad imsimės pirmo konkretaus varianto, tai yra to, kur buvo pasiūlytas autobusas, buvo žmonės, pasirengę paimti. Susisiekėm su Jurgita.“
Su „Perlinkos“ namais dar gerokai prieš karą draugiškus ryšius užmezgusi viešosios įstaigos „Geri startai“ vadovė Jurgita Kasperavičiūtė viena pirmųjų atsiliepė į pagalbos prašymą ir ėmėsi skubiai ieškoti vaikų evakavimo galimybių.
Prie šios misijos skelbėsi prisidėjusi organizacija „Gedimino legionas“, taip pat Antano Guogos paramos fondas. 15min žiniomis, pirmosiomis karo dienomis nesuradus transporto pačioje Ukrainoje, šio fondo lėšomis buvo nupirktas autobusas vaikų pargabenimui.
Neoficialiai kalbinti Lietuvos institucijų ir savanorių organizacijų atstovai 15min pasakojo, jog minėta situacija susijusi su keliomis galimomis versijomis, viena jų dėl galbūt neteisėtos veiklos organizuojant vaikų įvaikinimą užsienyje.
Tačiau gali būti, kad nesusipratimų ir ginčų su vaikų namų vadovais kelia skirtingas teisinis įvaikinimo procedūrų reguliavimas Lietuvoje ir Ukrainoje. Todėl, anot pašnekovų, skubotų išvadų bei vertinimų šiuo atveju derėtų vengti.
Lietuviai sulaukė priekaištų dėl netinkamų sąlygų
Pieš kelias savaites socialiniuose tinkluose „Perlinkos“ vaikų namų vadovų vardu, nurodant ir jų kontaktus, pradėti platinti pranešimai apie netinkamas Trakuose apgyvendintų vaikų sąlygas, esą vaikams trūksta maitinimo, higienos priemonių, neužtikrinama tinkama medicinos pagalba, jie gyvena nešildomose patalpose. Anot Lietuvos atstovų, tokia informacija yra melaginga.
Viename tokių įrašų, kuriame nurodomi ir vaikų namų direktoriaus A.Lobanovo kontaktai, teigiama, kad Ukrainos vaikai pateko į „humanitarinę nelaisvę“. O jų atgabenimu ir apgyvendinimu besirūpinusi viešosios įstaigos „Geri startai“ vadovė J.Kasperavičiūtė kaltinama pasisavinusi vaikams aukotą finansinę paramą.
Su „Perlinkos“ direktoriumi A.Lobanovu ir šių vaikų namų steigėju S.Droku 15min nepavyko susisiekti. LNK televizijos žiniomis, A.Lobanovas sakė, jog vaikų namai nesusiję su platintais pranešimais.
Tačiau pati J.Kasperavičiūtė sakė, kad šiuos kaltinimus jai ir kitiems geranoriškai padėjusiems lietuviams formuluoja būtent A.Lobanovas.
„Jie kaltina visus, kas prie jų prisilietę: gydytojas, kuris apžiūrinėjo – aplaidžiai apžiūrėjo, patalpos, kuriose apgyvendinti – prastos, tie, kurie maitinimą veža – labai prastai maitina“, – 15min penktadienį pasakojo J.Kasperavičiūtė.
Bendradarbiauja su įvaikinimo agentūromis
Anot jos, šios pretenzijos, kurios buvo siunčiamos ir tarptautinėms organizacijoms, pasipylė iškart po to, kai „Perlinkos“ direktorius kiek vėliau nei patys vaikai atvyko į Lietuvą ir kol kas nesėkmingai bandė organizuoti jų išvežimą į Vokietiją, o dalį jų išvežti įvaikinti Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
„Paaiškėjo informacija, kuri iš pradžių nebuvo žinoma mums patiems, kurie vežėm. (…) Paaiškėjo, kad jie nori vaikus išvežti į JAV. Mes tikėjomės, kad karą pralauks Lietuvoje, kur sąlygos tikrai yra geros, ir tuomet juos nuveš, jeigu tai išties yra legalu“, – pasakojo J.Kasperavičiūtė.
Ji sakė, kad ir anksčiau besisvečiuodama „Perlinkos“ vaikų namuose Ukrainoje yra girdėjusi, kad vaikai išvyksta gyventi į Ameriką.
„Bet mes nežinojom, kad gyventi išvyksta tik pas tą pačią religinę bendruomenę, kuriai ir patys priklauso. Jie neslepia, kad įvaikinimas kainuoja nemažus pinigus. Pagal tai, kaip jie pasakojo – tai yra legali veikla. Norinti įsivaikinti šeima sumoka agentūrai, ši agentūrai Ukrainos agentūrai, o ši dalijasi su jais. Ne veltui jie ieško vaikų, tinkamų Amerikos rinkai, kituose vaikų namuose. Jie apgyvendina juos savo vaikų namuose ir tada išveža į Ameriką“, – kalbėjo J.Kasperavičiūtė.
Pasak jos, nuo karo pradžios „Perlinkos“ vaikams ypač daug aukojo ir įvairios organizacijos, ir verslo įmonės – ir daiktais, maistu, taip pat ir pinigais.
VŠĮ „Geri startai“ vadovė teigė, kad iš viso surinkta apie 30 tūkst. eurų ir jie kol kas nenaudoti, tikintis, kad šios lėšos pravers vaikų poreikiams vėliau – jų mokslams, vasaros poilsiui ar sveikatos paslaugoms.
„Ta parama yra laikoma. Man nėra problemų parodyti, kad nė vienas centas nėra pajudintas nei algom, nei degalams, nei dar kažkam“, – patikino J.Kasperavičiūtė.
Moters teigimu, ukrainiečių vaikams vadovas daro spaudimą, baugina: „Visi labai laukia, kol direktorius išvažiuos. Nes jis kėlė didelę įtampą tiek vaikams, tiek darbuotojams. Vaikai jo bijo. Vaikai yra manipuliuojami, jiems daromas spaudimas. Prieš visus lietuvius darbuotojus, kurie dirba su jais, daromas spaudimas, kad vaikai nebendrautų.“
15min tikisi susisiekti su „Perlinkos“ vaikų namų vadovybe ir pateikti jų poziciją.
