15min įdėmiai stebi ir nušviečia rezonansinę tarptautinių institucijų dėmesio sulaukusią situaciją dėl Ukrainos „Perlinkos“ namų auklėtinių.
Ukrainos karinės administracijos ir šios šalies Vaiko teisių tarnybos pateiktą poziciją 15min trečiadienį patvirtino Ukrainos ambasados Lietuvoje atstovas Andryjus Kolomietsas.
„Pagal Ukrainos teisės aktus, pagal Vyriausybės nutarimą, dabar sprendimus dėl vaikų grąžinimo priima apskričių karinės administracijos. Žinau, kad toks įsakymas yra pateiktas. (…) Grąžinti vaikus į vietą, iš kurios išvyko, atgal į Oleksandriją, už juos atsakys Oleksandrijos vaikų tarnybos“, – trečiadienį sakė Ukrainos ambasados Lietuvoje trečiasis sekretorius A.Kolomietsas.
Klausiamas apie tokio sprendimo motyvus, diplomatas nurodė, kad atsiųstuose raštuose jie nėra pateikiami.
M.Navickienė: tai Ukrainos vaikai
Apie Ukrainos institucijų poziciją patvirtino esanti informuota ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė M.Navickienė.
„Mūsų institucijos šiuo metu kreipimąsi svarsto, toliau derinsimės su Ukraina dėl vaikų grįžimo į Ukrainą. Bet kuriuo atveju, tie vaikai yra Ukrainos vaikai, todėl sprendimai dėl galimybių toliau keliauti ar grįžti į Ukrainą yra Ukrainos institucijų rankose. Mes negalime priimti sprendimų dėl kitos šalies vaikų, mes galime tik patvirtinti visoms Ukrainos institucijoms, kad šiandien tie vaikai saugūs, aprūpinti“, – 15min trečiadienį sakė M.Navickienė.
Anot ministrės, Lietuva gali pasirūpinti vaikais tiek, kiek Ukraina manys, kad jais reikia rūpintis.
„Mes tai sakome, o kokie sprendimai bus priimti Ukrainos institucijų, tokius mes ir įgyvendinsime, užtikrindami vaikų saugumą“, – pridūrė ministrė.
Anot jos, Lietuva praėjusį penktadienį jau grąžino į Ukrainą kitą 34 nelydimų vaikų grupę, kuri buvo apgyvendinti Kulautuvoje. Šie vaikai turėjo tėvus, Lietuvos tarnybos gavo jų leidimus grąžinti vaikus atgal į Ukrainą.
„Perlinkos“ vaikų situacija, ministrės teigimu, yra sudėtingesnė.
„Šiuo atveju, situacija yra keblesnė ir sudėtingesnė. Vaikai tėvų neturi, todėl norisi užtikrinti, kad visi sprendimai užtikrintų geriausius vaikų interesus. Turėtumėme viską derinti su Ukrainos Vaikų teisių tarnyba, kad būtų parengtas planas, kaip tie vaikai saugiai galėtų pasiekti tėvynę. Turime užtikrinti saugumą, turi būti lydintys asmenys, kurie yra nešališki“, – kalbėjo M.Navickienė.
Šią savaitę kartu su premjere Ingrida Šimonyte viešėdama Ukrainoje, ministrė pasirašė dvišalį memorandumą su Ukrainos socialinės politikos ministre Maryna Lazebna dėl bendradarbiavimo užtikrinant vaikų apsaugą per karą Ukrainoje.
Anot M.Navickienės, šis susitarimas suteiks daugiau aiškumo dėl procedūrų priimant Ukrainos vaikus laikinai globai karo metu.
„Nekalbama apie tų nelydimų nepilnamečių įvaikinimą arba galimybes tiems vaikams keliauti į kitas valstybes, nes tikslas yra po karo juos saugiai sugrąžinti atgal namo į Ukrainą. Ir Ukrainos Vyriausybė yra ypač suinteresuota tuo, kad žinotų, kur yra visos nelydimų nepilnamečių grupės, ar tai būtų iš institucijų vaikai, ar tai iš didesnių šeimynų, ar apskritai našlaičiai“, – teigė ministrė.
Gali prašyti palikti vaikus Lietuvoje, kol baigsis tyrimas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė trečiadienį 15min patvirtino gavusi žodinę informaciją iš ambasados apie šiuos Ukrainos institucijų sprendimus ir laukianti išverstų dokumentų.
„Kol kas tik žodžiu esame gavę tą informaciją. Mes kreipsimės į centrinę instituciją – Ukrainos Teisingumo ministeriją – informuodami prašysime patvirtinti dar kartą. Kas į tekstą sudėta, galėsiu žinoti tik tada, kai gausiu jų raštus. Nes yra du dokumentai. Man svarbu gauti, kas yra nurodyta – ar globėjas keičiamas, kur tie vaikai grįžta, kaip bus užtikrintas saugumas. Prašysiu, kad tik atvykus vaikams jie būtų aplankyti, įvertinta situacija“, – sakė I.Skuodienė.
Anot jos, gali būti svarstoma ir dar viena galimybė – prašyti palikti „Perlinkos“ vaikus Lietuvoje, kol teisėsauga nebaigė tyrimo dėl galimos prekybos vaikais.
„Kadangi dar vyksta tyrimas Lietuvoje, tai pasižiūrėsim, tikrai tarsimės, yra minčių gal kreiptis su prašymu, kad liktų vaikai, kol tęsiasi tyrimas, ir žiūrėsime, kaip galima nuspręsti, kokioje situacijoje yra tyrimas“, – kalbėjo I.Skuodienė.
Ukrainos oficialių institucijų nurodymo grąžinti vaikus tėvynėn sulaukta nepasibaigus karui, dėl kurio buvo evakuojami ukrainiečiai, ir Lietuvoje dar nebaigus tyrimo dėl galimos prekybos vaikais.
Tiria galimą prekybą vaikais
Trakų poilsiavietėje apgyvendinti 43 vaikai iš Oleksandrijos vaikų namų į Lietuvą buvo atvežti kovo 2 dieną savanorių iš Lietuvos ir „Perlinkos“ vaikų namų vadovybės pastangomis.
Lietuvos vaiko teisių apsaugos specialistai sako jau pirmosiomis dienomis sulaukę informacijos apie kai kurių vaikus lydėjusių asmenų siekius išvežti dalį vaikų į JAV.
Šią įtarimų sukėlusią informaciją pirmiausia tyrė Vilniaus policijos kriminalistai, tačiau atlikę patikrinimą nusprendė ikiteisminio tyrimo nepradėti.
Prieš keletą savaičių Generalinė prokuratūra, susipažinusi su medžiaga ir „įvertinusi, kad surinktų duomenų nepakanka konstatuoti, jog šių vaikų išvežimas į kitą valstybę ir įvaikinimas nėra galimai nusikalstama veika“, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos vaikais.
Apie galimus siekius išvežti kai kuriuos vaikus į JAV įvaikinimo tikslais minėjo ir vaikų pervežimą bei įkurdinimą Lietuvoje organizavusi viešosios įstaigos „Geri startai“ vadovė Jurgita Kasperavičiūtė. Moteris sakė, kad jai sukėlė įtarimų apie brangias įvaikinimo paslaugas pasakojęs vaikų namų vadovas Aleksandras Lobanovas.
Pastarasis tokius įtarimus vadina šmeižtu ir neigia norėjęs išvežti vaikus į JAV. Ukrainietis savo ruožtu kaltina viešosios įstaigos „Geri startai“ vadovę sukčiavimu ir savanaudiškais tikslais renkant aukas „Perlinkos“ vaikams. Surinkta 37 tūkst. eurų parama kol kas nepanaudota ir ukrainiečių vaikų nepasiekė.
