Prieš atvykdamas į Lietuvą, Ehabas jau buvo lankęsis ir netgi studijavęs kaimyninėje Latvijoje. Vis dėlto, adaptuotis Lietuvoje nebuvo lengva. Paklaustas, kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp Lietuvos ir gimtojo Egipto, vyras šypsosi: „Skiriasi absoliučiai viskas. Žmonės, maistas, tradicijos, aplinka. Šioks toks panašumas yra tai, kad tiek lietuviai, tiek egiptiečiai yra gana konservatyvūs. Tačiau skiriasi to priežastys. Egiptiečiai yra konservatyvūs dėl religijos, ten griežtesnės tradicijos dėl lyčių bendravimo, tačiau apskritai jie labai draugiški, atviri ir svetingi žmonės. Tuo tarpu dauguma lietuvių yra uždari, skeptiškai vertinantys užsieniečius ir nelinkstantys su jais megzti kontaktų. Galbūt dėl šios priežasties dauguma mano draugų yra užsieniečiai.“
Taigi, pirmieji metai Lietuvoje nebuvo lengvi, tačiau palengva susiformavęs draugų ratas, įgytos lietuvių kalbos žinios bei rastas darbas šiandien leidžia egiptiečiui vadinti Lietuvą namais. Vis dėlto, Ehabas skaudžiai prisimena ilgas ir sunkias darbo paieškas.
„Nuolatinį, savirealizaciją teikiantį darbą pavyko surasti tik prieš metus. Paradoksalu, bet vienintelis žmogus, kuris man, egiptiečiui, pasiūlė darbą Lietuvoje, buvo žydų kilmės. Manau, šis faktas griauna stereotipą, kad tarp arabų ir žydų gali klostytis tik priešiški santykiai“, – sako Ehabas, dirbantis eksporto vadybininku kompanijoje „InSpe“.
Po darbo „Inspe“ Ehabas kasdien skuba į „Centrą plius“, teikiantį nemokamas konsultacijas imigrantams iš trečiųjų šalių. Kadaise pats buvęs šio centro klientu, šiandien Ehabas yra naujai atvykusių užsieniečių socialinis konsultantas bei vienas centro leidžiamo naujienlaiškio redaktorių. „Kol kas dėl finansų stygiaus jis leidžiamas tik 500 kopijų tiražu, tačiau ateityje tikimės skaitytojų ratą išplėsti“, – apie leidinį pasakoja Ehabas.
Dar viena egiptiečio veikla – Vilniaus afrikiečių bendruomenės steigimas ir vystymas. Ehabas yra vienas iš trijų bendruomenės valdybos narių. Jo iniciatyva Afrikiečių bendruomenės nariai keliavo į Lietuvos mokyklas, kur bendravo su mokiniais, rodė jiems savo tautinius drabužius, dalijosi tradicijomis ir, kaip pasakoja Ehabas, buvo labai šiltai priimti.
Paklaustas apie ateities planus, Ehabas šypsosi: „Galvoje sukasi daugybė idėjų. Manau, kad Lietuva yra puiki šalis verslui vystyti: atlyginimai čia konkurencingi, žmonės – darbštūs. Be to, pasinaudojęs savo ryšiais Egipte, galėčiau vystyti prekybą tarp Lietuvos ir Egipto. Pavyzdžiui, neabejoju, kad lietuviams patiktų Egipto vaisiai ir daržovės. Galiausiai, galvoje sukasi daugybė idėjų, kaip gerinti imigrantų integraciją bei labiau supažindinti visuomenę su jų skauduliais ir aktualijomis“.
Paklaustas, ko išmoko gyvendamas Lietuvoje, Ehabas pastebi, kad čia daugiau tvarkos nei jo gimtojoje šalyje, tad gyvendamas Lietuvoje ir pats tapo organizuotesnis. Tuo tarpu lietuviams jis norėtų palinkėti būti atviresniems, mažiau pasikliauti žiniasklaida ir nebijoti užsieniečių, o juos sutikus nusišypsoti ir pasakyti „labas“.
Žinai užsieniečio, atvykusio gyventi į Lietuvą, sėkmės istoriją? Dalyvauk konkurse, papasakok, kaip jis/ji čia atvyko, ką šiuo metu veikia, kaip jam sekasi, kokie jo ateities planai. Taip pat nepamiršk pridėti nuotraukose užfiksuotų gražiausių herojaus akimirkų ar nuotykių atvykus ar jau gyvenant Lietuvoje. Siųsk visą tai v.grigaliunaite@15min.lt ir laimėk prizus!