„Visi žmonės yra kilę iš Afrikos, dažnas iš Etiopijos, kur rasti 4 mln. metų senumo pirmykščių žmonių kaulai, tai pagalvojau, kad reikia paieškoti savo brolių ir seserų. Todėl ir atvažiavau“, – užkrečiamai kvatoja Eskedar.
„Žaliaakė lietuvaitė“
Tačiau jauna moteris prisipažįsta, kad kelias į Lietuvą buvo ilgas. „Gyvenime kartais įvyksta nepaaiškinamų dalykų. Kaip atsidūriau Lietuvoje? Matyt, likimas mane vedė šiuo keliu, todėl aš čia. Žaliaakė lietuvaitė“, – vėl nusikvatoja Eskedar, ranka perbraukdama savo tamsius garbanotus plaukus.
Iš Etiopijos Eskedar su draugu pabėgo į Maltą, ten jiems gimė dukrytė, o 2007 metais atvyko į Lietuvą. Tačiau ji nenori leistis į prisiminimus, kaip ir kodėl visa tai nutiko. Eskedar prisipažįsta, kad apie tai kalbėti vis dar sunku. Kur kas maloniau kalbėti apie dabartį. Kaip pati sako, galutinis rezultatas – puikus. Ji stengiasi į viską žiūrėti optimistiškai, o tai, kad gyvendama Vilniuje yra laiminga, išduoda švytinčios akys.
Lyg ką tik gimęs kūdikis
Paklausta apie pirmąsias dienas Lietuvoje, ji tą etapą lygina su pirmomis ką tik gimusio kūdikio dienomis. „Juk kūdikis, atėjęs į šį pasaulį, verkia, nes viskas jam – nauja, nebėra buvusios šilumos. Ir aš taip jaučiausi – svetima aplinka, žmonės, kalba, kultūra, maistas. Teko kiaulienos paragauti, nors anksčiau nežinojau, koks jos skonis. Mes taip pat krikščionys, bet ortodoksai, tad kiaulienos nevalgome. Tačiau laikas eina, pripranti ir ryte atsikėlusi supranti, kad čia yra tavo namai, tavo vaikai, tavo darbas. Čia mano vieta“, – sklandžia lietuvių kalba pasakoja moteris.
Eskedar Vilniaus Gedimino technikos universitete studijavo finansų valdymą. Moteris tvirtina, kad tai buvo vienas iš geriausių jos gyvenimo laikotarpių. „Kai išvažiuoji iš namų, iš savo šalies, prarandi vaikystę, tampi savarankiška, atsakinga už savo gyvenimą ir poelgius. Tą akimirką jaučiausi tikra studente, norėjau studijuoti ir mokiausi labai gerai“, – prisimena etiopė.
Kalbos mokėsi žiūrėdama serialą
Tuo metu rodė serialą „Bjaurusis ančiukas“, mačiau visas serijas ir beveik išmokau lietuvių kalbą, – juokiasi Eskedar.
Moteris tvirtina, kad lietuvių kalbą pradėjo mokytis žiūrėdama MTV, nes neturint kabelinės televizijos tai buvo vienintelis kanalas, rodantis anglų kalba su lietuviškais titrais. Skaitydama titrus Eskedar bandė suprasti, kuris žodis ką reiškia. „Vėliau pradėjau žiūrėti kitus televizijos kanalus. Tuo metu rodė serialą „Bjaurusis ančiukas“, mačiau visas serijas ir beveik išmokau lietuvių kalbą, – juokiasi Eskedar. – Lengviausia – suprasti serialų kalbą, nes ji itin paprasta. Bet įjungusi žinias nieko nebesuprasdavau, tarsi čia lietuvių kalba būtų visiškai kitokia.“
Specialius lietuvių kalbos kursus pradėjusi lankyti moteris sako pajutusi, kad jai toks mokymosi būdas netinka, etiopei norėjosi gyvo bendravimo. „Pirmas žodis, kurį išmokau, buvo „nežinau“. Tada aš sakydavau: nežinau lietuvių kalbos. Bet man atsakė – žinai, žinai. Nuo to viskas ir prasidėjo“, – pasakoja Eskedar.
Šiandien moteris turi nemažai draugų, visi jie į jos gyvenimą atėjo atsitiktinai. „Bet mes tik taip sakome, nes atsitiktinumų nebūna. Susitinki tam tikrus žmones todėl, nes taip yra užprogramuota, likimas tave veda. Tarkim, su viena drauge susipažinau, kai dirbau IKI parduotuvėje. Ji pirko cigaretes. Pamačiau, kad ji labai miela, šauni mergina ir pasakiau jai, kad rūkyti yra negerai. Kaip pardavėja neturėjau to sakyti, bet pasakiau ir mes pradėjome kalbėtis, tapome draugėmis ir bendraujame jau penkerius metus. Ji taip pat turi dukrą, mano dukra pas ją lankosi, jos irgi draugauja“, – vieną iš savo draugystės istorijų su šypsena prisimena Eskedar.
Į nemalonius dalykus nereaguoja
Į Lietuvą moteris atkeliavo su dukros tėčiu, tačiau likimas juodu išskyrė. Dabar ji turi lietuvį gyvenimo draugą. Pora augina ne tik dukrelę, bet ir sūnų. Eskedar prisipažįsta, kad kartais išgirsta jai skirtų nemalonių replikų, tačiau stengiasi į jas nekreipti dėmesio, nes toks elgesys jai atrodo vaikiškas.
„Jeigu man žmogus pasako: tu tamsiaodė, ką čia veiki, tai ir aš jo galiu paklausti, o ką čia veikia baltaodžiai? Tai vaikiška, tokie dalykai vyksta dėl to, kad žmonės nėra pakankamai išsilavinę, jiems trūksta tolerancijos. Aš suprantu tuos žmones ir kartais net noriu jiems padėti – paklausiu, kodėl jie manęs nekenčia, juk visiškai nepažįsta. Jeigu bandytų pažinti, gal patikčiau“, – savo požiūrį į lietuvių tolerancijos stoką dėsto moteris.
Tačiau dažniausiai ji tiesiog nekreipia į tokius dalykus dėmesio – neturi tam laiko, kurį mieliau skiria vaikams, šeimai, verslui. O geriausias jos ginklas – šypsena, nes moteris įsitikinusi – jeigu tu šypsaisi pasauliui, pasaulis tau irgi šypsosis.
Drabužių parduotuvės savininkė
O kaip atrodo? Gal kitais metais pamatysi mane su lietuvių liaudies drabužiais, – šypsosi Eskedar.
Drabužių parduotuvę Eskedar atidarė šių metų pradžioje. Iš pradžių čia buvo tik itališki drabužiai, tačiau nuolat sulaukdama klausimų, kodėl neparodo ko nors iš savo krašto, ji susimąstė. Dabar parduotuvės asortimentą papildė drabužiai, kurie pasiūti derinant lietuvišką liną ir afrikietiškas medžiagas, raštus. Nuo jų spalvų raibsta akys.
Pasiteiravus, ar lietuviai nebijo tokių įsigyti ir vilkėti, Eskedar tvirtina, kad kiekvienas iš mūsų turi savo skonį, todėl vieni nuolat rengiasi tik tamsiais drabužiais, o kiti nevengia ir ryškių spalvų. „Čia gali ateiti tie žmonės, kurie nori rengtis spalvingai, bet ne visada randa tinkamų drabužių. Kad jie neliūdėtų, kviečiame pas save“, – šypsosi moteris.
Su savo klientais Eskedar bendrauja noriai, vaišina juos arbata. Ir primygtinai neįkalbinėja žūtbūt ką nors įsigyti.
Paklausta, ar ateitį planuoja čia, Vilniuje, Eskedar linksmai į klausimą atsako klausimu: „O kaip atrodo? Gal kitais metais pamatysi mane su lietuvių liaudies drabužiais.“
Kaip rengtis Lietuvoje?
Viena iš sunkiausių užduočių Lietuvoje Eskedar yra tinkamai apsirengti. Vasarą tai padaryti nesunku, bet žiemą ji vis nepataiko. „Vaikus aprengiu šiltai, nerizikuoju. Bet pačiai tikrai labai sunku tinkamai apsirengti. Nemėgstu dėvėti daug drabužių, tada sunku, pavargstu, negaliu pajudėti. Išeinu žiemą į lauką ir nuo šalčio sustingstu. Man sunku suprasti, kaip tinkamai apsirengti. Užsieniečiams reikia tokios mokyklos – kaip apsirengti Lietuvoje“, – vėl žaviai kvatoja garbanė.
Dalelę savo šalies Eskedar lietuviams pristatė gegužės 16–20 dienomis vykusiose Afrikos dienose. „Tai vienas smagiausių dalykų, kurie vyksta Lietuvoje. Įsivaizduojate, aš galiu pristatyti savo kultūrą, maistą, šukuosenas, literatūrą, viską apie Afriką! Mane kviečia ir Vilniaus universitetas skaityti paskaitos apie Etiopiją. Labai džiaugiuosi, nes Lietuvoje trūksta informacijos. Kartais žmonės galvoja, kad Afrika – viena šalis. O juk tai didelis žemynas su skirtingomis kultūromis, spalvomis. Vien Etiopijoje yra daugiau kaip 70 kalbų, skiriasi drabužiai, kultūra. Viename regione žmonės vaikšto pusnuogiai, kitur – labai pasipuošę. Malonu apie tai žmonėms papasakoti“, – entuziazmu trykšta Eskedar.
Pati moteris tvirtina, kad gyvendama Lietuvoje pasigenda kai kurių tradicinių Etiopijos patiekalų, pavyzdžiui, indžeros – labai plonų blynų, kepamų iš tik Etiopijoje augančių javų tefų. Taip pat ji prisipažįsta, kad gamindama maistą į savo patiekalus deda daugiau aštrių prieskonių.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Eskedar stengiasi matyti tik gerus dalykus. |
Veš draugus į Etiopiją
Eskedar nuo pat išvykimo dar nebuvo grįžusi į Etiopiją. Tačiau planuoja vykti ten kartu su savo šeima ir draugais, kuriems norėtų parodyti, koks jos gimtasis kraštas. O kol kas ji džiaugiasi tuo, ką turi Vilniuje. Ypač tuomet, kai šviečia saulė. Net ir savo parduotuvei pasirinko tokias patalpas, kuriose visada šviesu ir saulėta.
Jei dangus apsiniaukia, saulėtą atmosferą Eskedar susikuria pati – klausosi savo šalies muzikos, bendrauja su šeima, draugais. „Namai yra ten, kur tavo artimieji. O man artimiausi žmonės – mano vaikai ir šeima. Visi jie čia“, – plačiai šypsosi moteris.
Tokia šypsena, atrodytų, gali ištirpdyti ne tik storiausią lietuviškos žiemos ledą, bet ir kitataučių žmonių ne itin mėgstančių lietuvių širdis.
Žinai užsieniečio, atvykusio gyventi į Lietuvą, sėkmės istoriją? Dalyvauk konkurse: papasakok, kaip jis/ji čia atvyko, ką šiuo metu veikia, kaip jam sekasi, kokie jo ateities planai. Taip pat nepamiršk pridėti nuotraukose užfiksuotų gražiausių herojaus akimirkų ar nuotykių atvykus ar jau gyvenant Lietuvoje. Siųsk istoriją el.paštu v.grigaliunaite@15min.lt ir laimėk prizus!
 |
| Uzsinetis-lt_logotipai |
