15min.lt jau rašė apie Qaisą Naseri – 14-metį vaikiną, kelis mėnesius praleidusį Lukiškių kalėjime.
Ghulamas – Qaiso draugas ir likimo brolis. Iš Afganistano nuo talibų jie bėgo kartu. Tačiau, vos kirtę Lietuvos sieną, pakliuvo į Lukiškių kalėjimą.
„Mus pasodino į kalėjimą. Ten visi klausinėjo, už ką aš kaliu, ką aš padariau. Mane nepažįstami žmonės tikino, kad man padės. Tačiau niekas nepadėjo – sėdau į kalėjimą“, – pasakojo vaikinas.
Jis sako esąs 17 metų, tačiau nustatytas vaikino ir jo draugo biologinis amžius – 20-24 metai. Siekiant įsitikinti, ar amžius nustatytas tinkamai, Ghulamui ir jo draugui Qaisui yra paskirtas pakartotinis amžiaus nustatymo tyrimas.
„Tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai teko susidurti su policija. Jie nekalbėjo angliškai. Bandžiau klausti, kodėl mes patekome į Lukiškes. Teko sėdėti Lukiškėse, kartu su daug iš tiesų nusikaltimus padariusių žmonių. Iš manęs nuolat juokdavosi, tyčiodavosi, norėdavo muštis“, – sakė Ghulamas.
Iš jo kasdien juokdavosi kiti kaliniai. Esą dėl to, kad jis – musulmonas.
„Jie nuolat kalbėjo, kad padarys kažką blogo man, mano motinai, mano tėvui, mano broliui, mano seseriai. Vis sakydavo, kad esu teroristas, priklausau Al Qaedai“, – sakė afganas.
Veržėsi į Lietuvą
„Į Lietuvą norėjau atvykti, nes žinojau, kad čia nevyksta jokie karai, kad čia žmonės padeda žmonėms. Bet, kai čia atvykau, nesitikėjau, kad pakliūsiu į policijos nuovadą, vėliau – į kalėjimą“ – pasakojo Gulamas.
Jis tikina, kad visą laiką valgė tik duoną ir gėrė tik arbatą, nes kitas Lukiškėse tiekiamas maistas musulmonams netiko.
„Porą mėnesių nemačiau savo draugo – kalbėjomės tik pro kalėjimo kamerų plyšius. Valgiau tik sriubą, duoną, arbatą, nes kito jų pasiūlyto maisto musulmonai tiesiog negali valgyti. Aš neturiu paso, jokių dokumentų. Labai laukiu dokumentų – noriu į ligoninę, mano krūtinkaulis buvo sulaužytas, todėl, kai miegu, labai sunku kvėpuoti“, – pasakojo Ghulamas.
Afganistane jį sužeidė artimas giminaitis – trenkė per pečius, krūtinę, tampė už plaukų. Vaikinas buvo nuvežtas į karių ligoninę Afganistane, kur praleido kelis mėnesius.
„Mano ranka buvo sulaužyta taip, kad negalėjau jos valdyti. Dabar jau galiu. Nusprendžiau pabėgti iš šalies. Noriu lankyti mokyklą, noriu į ligoninę“, – pasakojo Ghulamas.
Džinsai ir marškinėliai – vieninteliai drabužiai, kuriuos turi vaikinas. Juos jam padovanojo kiti Rukloje gyvenantys pabėgėliai.
„Lukiškėse prausdavausi tik kartą per savaitę. O čia labai gerai – gerai miegu, galiu pasivaikščioti lauke“, – sakė afganas.
Ne pirmas kartas
Advokato padėjėja Eglė Samuchovaitė, teikianti teisines paslaugas prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams, 15min.lt informavo, kad atvejai, kai pabėgėliai pakliūva į kalėjimą, yra dažni.
„Asmenų, kurie iš karto nepaprašo prieglobsčio, atžvilgiu yra pradedamas ikiteisminis tyrimas ir tokie asmenys yra suimami ir neretai atsiduria Lukiškių tardymo izoliatoriuje, kuriame yra laikomi nepaisant to, kad paraleliai pradedamos prieglobsčio procedūros, kurios neretai baigiasi tuo, kad jų prieglobsčio prašymai pripažįstami pagrįstais ir suteikiamas prieglobstis Lietuvoje“, – sakė E.Samuchovaitė.
Pasak jos, Baudžiamajame kodekse numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos kirtimą asmenims, kurie atvyko ketindami kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo: „Taigi teisės aktai numato, kad prieglobsčio prašytojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto sienos kirtimo neturėtų būti pradedamas, tačiau Lietuvoje pasitaiko nemažai atvejų, kai ši teisės norma neveikia – prieglobsčio prašytojų atžvilgiu pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto sienos kirtimo ir tokie asmenys suimami, nors ir atvykę ieškoti prieglobsčio iš nesaugių valstybių.“
Šiuo metu Qaisas Naseri ir Ghulamas Mohammadas gyvena Rukloje esančiame Pabėgėlių priėmimo centre, lanko lietuvių kalbos, kompiuterinio raštingumo, profesinio orientavimo kursus, yra užsiregistravę darbo biržoje.
Šiuo metu Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos įgyvendina Europos pabėgėlių fondo lėšomis finansuojamą projektą, kurio vienas iš tikslų yra parengti darbo su prieglobsčio prašytojais, kurie priskiriami prie pažeidžiamų asmenų grupės, metodiką. Metodikoje bus įvardinti galimybės ir būdai tiksliau nustatyti pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų grupes, įskaitant nepilnamečius.
