Haregwoyin į Lietuvą atvyko praėjusių metų gruodį. Lietuva, nors ir taiki bei svetinga valstybė, moteriai ne iš karto tapo namais. Haregwoyin atvyko čia besilaudama antrojo savo vaiko, gimdyti teko Lietuvoje – toli nuo vyro, mamos, savo pirmagimio.
„Vos tik atkeliavus, čia buvo labai sunku“, – sakė moteris.
Tačiau dabar Haregwoyin – laiminga. Vos prieš kelias savaites pas ją į Lietuvą atvyko vyras. Todėl, nors kol kas dar gyvena su kitais pabėgėliais, džiaugiasi, nes yra kartu su savo šeima – vyru ir vaiku.
Tiesa, kitas poros sūnus, kuriam dveji, gyvena Sudane, kartu su Haregwoyin motina.
„Labai pasiilgstu savo vaiko. Net nežinau, kur tiksliai Sudane gyvena mano mama. Aš nežinau, kaip su ja susisiekti“, – kalbėjo moteris.
Tačiau nuleisti rankų ji neketina – mano, kad dabar, kai Lietuvoje gyvena kartu su savo vyru, pirmagimį į Lietuvą atsivežti bus lengviau.
Ieškos darbo
Haregwoyin kilusi iš Eritrėjos. Tačiau ten nebuvo jau daugiau nei šešerius metus. Ir grįžti tikrai neketina.
Moters teigimu, gyventi Eritrėjoje – praktiškai neįmanoma. Ten žmogaus teisės yra menkos, negerbiamos.
Iš Eritrėjos Haregwoyin nusprendė keliauti į Sudaną, kur praleido penkerius metus. Tačiau Sudanas – Eritrėjos, Egipto, Libijos ir Čado kaimynė – taip pat nepasirodė tinkama vieta gyventi.
„Dirbau Sudane vienoj kompanijoje. Su ta kompanija teko keliauti į Libiją – tuo metu ten vyko neramumai“, – Haregwoyin pasakojo, kad ten jautėsi nesaugi.
Tuomet išvyko į Maltą, gyveno ten vos 6 mėnesius – sužinojo, kad Lietuvoje pabėgėliams sudarytos neblogos gyvenimo sąlygos, todėl ir atsikraustė čia.
Eritrėjoje Haregwoyin įgijo seselės diplomą. Lietuvoje ji tikisi rasti darbą pagal profesiją.
„Aš turiu diplomą, bet jį pamečiau. Gal truputį pasimokysiu čia ir tada pradėsiu dirbti“, – moteris tikino čia turinti pažįstamų žmonių, kurie ir padės susirasti darbą.
Ji tikisi, kad darbą lengvai ras ir jos vyras – dailidė.