Rugpjūtį į Klaipėdos muzikinio teatro premjerą „Velnio nuotaka“ susirinkę žiūrovai tikrai girdėjo spektaklio metu aidintį smuiko solo. Jį atliko L.Makarova. Moteris groja visuose teatro projektuose.
Įsilieti į teatro kolektyvą jai nebuvo sunku, nes, anot Larisos, muzikantai yra kosmopolitai, kalba ne viena užsienio kalba. Pažinusi daugelį kitų šalių teatrų, L.Makarova stebisi Klaipėdos muzikinio teatro vadovų nuoširdumu, paprastumu ir visokeriopa pagalba. Jos sulaukia ir iš kolegų muzikantų.
„Lietuvoje dirbu geresnį darbą, mano pareigos geresnės. Baltarusijoje grojau dideliame simfoniniame orkestre, čia esu ir koncertmeisterė“, – džiaugėsi L.Makarova.
Į Lietuvą moteris atvyko gavusi darbo vizą, pasak jos, muzikantams išvykti svetur nėra sudėtinga. Lietuvoje jai pagelbėjo dirigentas Juozas Domarkas. L.Makarova neslepia tiesiog paskambinusi žinomam dirigentui ir paprašiusi pagalbos. „Jis nuostabus žmogus, ne apie kiekvieną muzikantą galiu taip sakyti“, – sakė ji.
Užsiminusi apie norą įsikurti Lietuvoje, moteris teigė sulaukusi palaikymo. „Laikau jį tarsi krikštatėviu“, – šyptelėjo baltarusė. Būtent jis patarė moteriai groti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, mat čia buvo laisvų vietų orkestre.
Mokosi lietuvių kalbos
Muzikantai greičiau išmoksta, nes klausa itin gera. Išmoksim! Norim integruotis, dalyvaujame lietuviškose šventėse, domimės tradicijomis, – šypsosi baltarusė,
Moteris džiaugiasi, kad Lietuvoje neturi jokių bendravimo problemų, mat čia daugelis moka rusų kalbą. „Problemų nėra, nes žmonės nuostabūs. Viskas klostosi tiesiog puikiai. Bendraujant nekyla jokių problemų. Muzikantai yra kosmopolitiški, dirigentai kalba trimis, keturiomis kalbomis“, – šypsosi L.Makarova.
Ji kartu su dukrele aktyviai mokosi lietuvių kalbos. Mergaitė netrukus pradės lankyti pirmą klasę, į suolą sės lietuviškoje mokykloje. Moteris įsitikinusi, kad aktyvi dukra netruks prisitaikyti, išmoks šalies kalbą. Guvios mergaitės dėka uostamiestyje pagausėjo ir bičiulių ratas.
L.Makarova lietuvių kalbos mokosi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje.
„Moku lenkų, anglų kalbas, o kai kelias jau moki, kitų mokytis lengviau, randu ir panašių baltarusiškų žodžių, ne taip sudėtinga. Muzikantai greičiau išmoksta, nes klausa itin gera. Išmoksim! Norim integruotis, dalyvaujame lietuviškose šventėse, domimės tradicijomis“, – šypsosi baltarusė, su dukra jau dėliojanti sakinius lietuviškai.
Šią vasarą moteris nusprendė niekur nevykti, kad dukra pramoktų kuo daugiau lietuviškų žodžių „Be to, kai šalia jūra, kur gali važiuoti?“ – lietuvišku pajūriu džiaugėsi L.Makarova, prisimindama, kad ir žiemą nušvitus saulei su dukra skubėdavusi į pajūrį.
Paklausta, ar muzikanto atlygio pakanka pragyventi Lietuvoje, moteris teigė, kad meno žmonėms materialinės gėrybės nėra pačios svarbiausios. „Materialiai Lietuvoje šiek tiek lengviau nei Baltarusijoje. Mums visko užtenka. Pagrindinis sunkumas Lietuvoje užsieniečiui yra darbas, ne kiekvienas nori užsiimti dokumentų tvarkymu“, – sakė uostamiestyje apsigyvenusi moteris.
Namų nesiilgi
Metų pradžioje į Lietuvą atvykusi moteris teigė tėvynės nesiilginti, tik ten likusių tėvų. Lietuvoje vis gausėja bičiulių, sielą ramina šalia ošianti jūra.
„Draugų Lietuvoje ir anksčiau turėjau, dabar jų dar pagausėjo. Per vasarą sulaukėme daug svečių.
Priimu Lietuvą ir Pabaltijį labai artimai, juk Baltarusija šalia. Gamta čia panaši. Pati gimiau Baltarusijos šiaurėje, pušys, baltas smėlis – tai mano peizažas, klimatas toks pat. Žmonės Klaipėdoje daug rusiškai kalba, žmonių mentalitetas labai panašus, adaptacija mums vyksta labai minkštai. Kartais net nustembu, kodėl nesiilgiu namų?“ – kalbėjo baltarusė, savo ateitį siejanti su Lietuva.
 |
