Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Konkursas! Vilniaus afrikiečiai: pasitaikydavo visko, tačiau nesinorėtų akcentuoti blogų dalykų

Į Vilnių iš Kamerūno atvykęs jaunuolis, vardu Princas, Lietuvoje jau keletas mėnesių, tad jam teko pajusti stingdantį Lietuvos žiemos šaltį. Nors žiema šalta, vis dėlto Princas teigia žiemos nebijantis ir žada dar pasisvečiuoti, o gal ir likti mūsų šalyje. Pasak jaunuolio, Lietuva graži šalis, o nuo šaltos žiemos jis saugosi šiltais apdarais, tad ir ji nėra pernelyg baugi.
Princas iš Kamerūno prie tapybos paveikslų afrikietiškais motyvais
Princas iš Kamerūno prie tapybos paveikslų afrikietiškais motyvais / V.Valentinavičiaus nuotr.

Į Lietuvą vaikinas atvyko susipažinti su šalimi, apie kurią buvo girdėjęs įvairių pasakojimų iš savo draugų. Vilniuje Princas įsiliejo į Vilniaus afrikiečių bendruomenę ir susipažinęs su dailininke Margarita Legostaeva padeda jai vesti tapybos užsiėmimus.

„Afrikiečių tapyboje perteikiama gamta, egzotiški laukiniai gyvūnai: drambliai, liūtai ar žirafos, kurie būdingi Afrikos žemynui ir kuriuos vargu ar išvysime Europoje. Šiai tapybai būdingos itin ryškios spalvos, vaizduojama gamta, saulėlydžiai, kraštovaizdis ir, žinoma, žmonės – jų tradicinės gyvenvietės, kultūra“, – apie afrikiečių tapybos bruožus pasakojo svetys iš Kamerūno.

Pasakodamas apie Afrikos virtuvę Princas atkreipia dėmesį, kad Afrikos šalyse naudojami produktai nelabai skiriasi nuo lietuviškųjų. Gaminama daug patiekalų iš bulvių, kopūstų, pomidorų ar pupų, tačiau afrikiečiai naudoja daugiau prieskonių, mėgsta aštrų maistą. Pasak pašnekovo, Lietuvoje jis stengiasi susipažinti su lietuviškais patiekalais, tad afrikietiškų neieško ir jų negamina.

Vilniaus afrikiečių bendruomenės vadovas Chijioke Ndubuisi Nkemka pasakoja, kad į Lietuvą atvyko dar 2008 metais iš Nigerijos.

V.Valentinavičiaus nuotr./Chijioke Ndubuisi Nkemka su grupe Ogene Okaa Omee
V.Valentinavičiaus nuotr./Chijioke Ndubuisi Nkemka (dešinėje) su grupe „Ogene Okaa Omee“

„Prieš atvykdamas į Lietuvą gyvenau Austrijoje, kur ir susipažinau su būsima savo žmona lietuvaite Lora. Ilgai mąstėme ar važiuoti į Lietuvą, ar Nigeriją. Nusprendėme važiuoti į Lietuvą, kadangi žmona čia turėjo darbą, o Nigerijoje vargu ar ji turėtų ką veikti“, – atvykimo į šalį istoriją prisiminė vyras.

Apsilankęs Lietuvoje, Chijioke Ndubuisi Nkemka suprato turintis padėti savo draugams, kurie neturi pinigų ar susiduria su įvairiomis problemomis, tad įkūrė Vilniaus afrikiečių bendruomenę. Vėliau vaikinas registravo organizaciją, kad galėtų rašyti ir dalyvauti projektuose, ieškoti kitokios pagalbos, vykdyti socialines ar kultūrines veiklas.

Šiuo metu Vilniaus afrikiečių bendruomenę vienija apie 180 narių: daugiausiai atvykusių iš Nigerijos, Egipto, Kongo, Angolos, kiek mažiau iš Maroko, Kamerūno.

Pristatydama savo kultūrą, virtuvę, piešinius, afrikiečių bendruomenė Vilniuje stengiasi pažinti ir Lietuvos kultūrą, susipažinti su šalies gyventojais, tad organizuoja įvairius kultūrinius renginius.

„Bendruomenė organizuoja Nigerijos ar Egipto dienas, kitus kultūrinius renginius, bendradarbiaujame su įvairiomis organizacijomis. Šiuo metu dirbu Tolerantiško jaunimo asociacijoje, su kuria vykdome bendrą projektą, esame įsteigę konsultacinį centrą PLUS“, – apie bendruomenės veiklą pasakoja Vilniaus afrikiečių bendruomenės vadovas.

Vykdydami projektą įvairiose šalies mokyklose: Kaune, Šiauliuose, Vilniuje ir Klaipėdoje, Vilniaus afrikiečių bendruomenės nariai Lietuvos mokiniams pristato afrikiečių kultūrą: afrikietišką muziką, šalį, moko mušti ritmą būgnais ir pan.

Į Lietuvą žmonės iš Afrikos šalių dažniausiai atvyksta studijuoti, kadangi čia pigiau, o ir studijų kokybė atvykėlius tenkina. Studentai dažniausiai renkasi studijas Kauno aukštosiose mokyklose ir Mykolo Romerio universitete.

„Žinoma, norėtųsi, kad studentai iš Afrikos šalių galėtų dirbti, tokiu būdu studentams būtų lengviau. Deja, čia jiems dirbti neleidžiama“, – apie sunkumus, su kuriais susiduria afrikiečiai studentai, pasakoja Chijioke Ndubuisi Nkemka.

„Nors ir afrikiečiai Lietuvoje susiduria su nepakančiais žmonėmis, nesinorėtų sakyti, kad lietuviai – rasistai. Dirbau Pilaitėje esančiame prekybos centre „Rimi“, restorane „Delano“, dauguma kolegų buvo draugiški. Pasitaikydavo visko, tačiau nesinorėtų akcentuoti blogų dalykų“, – tik gerais prisiminimais norėjo dalintis vaikinas.

Entuziazmu trykštantis vyras šiuo metu ne tik dirba konsultaciniame centre PLUS, bet ir mokosi vairuoti sunkiasvorį automobilį. „Mokausi, nes ateityje šie įgūdžiai pravers, nenoriu likti be darbo“, – apie savo pasirengimą ateities iššūkiams šypsodamasis kalbėjo Chijioke.

„Pasiilgstu savo šeimos, tad gruodžio mėnesį žadu važiuoti pas gimines į Nigeriją, – apie tėvynės ilgesį kalbėjo vaikinas. – Tiesa, mama Vilniuje buvo dar 2009 metais, tačiau čia jai buvo per šalta. Lankydamasi sostinėje ji aplankė Vilniaus Arkikatedrą, lipo į Gedimino kalną. Vilniuje jai didelį įspūdį paliko švara.“

Žinai užsieniečio, atvykusio gyventi į Lietuvą, sėkmės istoriją? Dalyvauk konkurse, papasakok, kaip jis/ji čia atvyko, ką šiuo metu veikia, kaip jam sekasi, kokie jo ateities planai. Taip pat nepamiršk pridėti nuotraukose užfiksuotų gražiausių herojaus akimirkų ar nuotykių atvykus ar jau gyvenant Lietuvoje. Siųsk visą tai v.grigaliunaite@15min.lt ir laimėk prizus!

 

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?