„Bet supraskite... Taip nutinka tik paskiepytoms mamoms. Įdomu, kas tai sukelia? Kai Kanados aukščiausiojo sveikatos pareigūno buvo paprašyta pateikti įrodymų, ji tiesiog liepė pasitikėti valdžia“, – tokia publikacija anglų kalba dalijasi Lietuvos socialinių tinklų vartotojai.
Tekste tvirtinama, neva negyvi kūdikiai gimsta tik paskiepytoms moterims. Tai melas.
Iš mecenato į skiepų priešininkus
Šią melagieną paskelbė garsus JAV verslininkas Steve'as Kirschas, anksčiau pats finansavęs vaistų nuo COVID-19 paieškas, o vėliau ėmęs aktyviai skleisti dezinformaciją apie vakcinas ir pandemiją.
2020 metų kovą S.Kirschas nusprendė finansuoti jau egzistuojančių farmacijos rinkoje vaistų įvertinimą – ar šie potencialiai galėtų gydyti ir COVID-19.
Prielaida buvo prasminga: dauguma ekspertų prognozavo, kad vakcinų kūrimas užtruks ne vienerius metus, o suradus veiksmingų vaistų, kurių saugumo profilis žinomas, patvirtinimo procesas būtų gerokai trumpesnis.
S.Kirschas įkūrė COVID-19 ankstyvojo gydymo fondą (CETF). Jam jis skyrė 1 mln. JAV dolerių savo lėšų, taip pat pritraukė nemažai Silicio slėnio bendrovių aukų.
Per 18 mėnesių fondas skyrė apie 5 mln. JAV dolerių tirti JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtintų vaistų galimybėms gydyti koronavirusinę infekciją.
Kaip skelbia technologijų naujienų portalas technologyreview.com, S.Kirscho fondo finansuojamus mokslininkus gerokai stebino filantropo reakcijos – tiek į potencialiai sėkmingus atradimus, tiek į nesėkmes.
Pavyzdžiui, jis atsisakė pripažinti mokslinius hidroksichlorokvino tyrimų rezultatus.
Kai specialistai atskleidė milijonieriui, kad šis vaistas nėra efektyvus COVID-19 gydymui, šis ėmė kaltinti mokslininkus, kad preparatas ištirtas netinkamai, aiškinti, kad šie tyrime padarė statistikos klaidų.
S.Kirschui ėmus skleisti tiesos neatitinkančią informaciją apie vakcinas, praėjusių metų gegužę atsistatydino visi 12 jo įkurto fondo mokslinės patariamosios tarybos narių.
S.Kirschas savo tinklaraštyje nuolat dalijasi populiariomis melagienomis apie vakcinas.
Jis kalbėjo ne tik apie COVID-19 gydymą hidroksichlorokvinu, bet ir aktyviai pasisakė už kitą preparatą – veterinarinį vaistą ivermektiną.
-
Vaistas nuo utėlių, nuo kirmėlių, o dabar ir nuo koronaviruso? Tik neskubėkite pirkti!
-
Priešnuodžio COVID-19 paieškose PSO stabdo tyrimus su ŽIV ir maliarijai gydyti skirtais vaistais
-
Hidroksichlorokviną vadina efektyviu priešnuodžiu COVID-19, nors tyrimai rodo priešingai
-
Įspėja: bandymai namuose pasigaminti hidroksichlorokviną gali baigtis liūdnai
-
Garsusis Joe Roganas užsikrėtė COVID-19: gydosi taip, kad medikai kraupsta
-
Bijo vakcinų, bet COVID-19 „gydo“ gyvūnų vaistais: gali būti mirtinai pavojinga
-
Plinta melas, kad Japonija įveikė COVID-19 veterinariniais vaistais
-
Lietuviai reanimuoja metų senumo melagieną iš JAV
Nėščiosioms pavojinga liga
Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad COVID-19 užsikrėtusios besilaukiančios moterys dažniau atsiduria reanimacijoje, tai pat joms iškyla didesnė sunkios ligos eigos ir mirties rizika.
Nėščiosioms, užsikrėtusioms COVID-19, šešis kartus didesnė tikimybė, kad jas prireiks hospitalizuoti, palyginti su šia liga sergančiomis nesilaukiančiomis moterimis.
Vieno tyrimo metu praėjusiais metais nuo kovo iki spalio buvo stebima 2 130 nėščiųjų 18-oje įvairaus išsivystymo lygio valstybių.
Tyrime dalyvavo 706, užsikrėtusios COVID-19, ir 1424 sveikos nėščiosios.
Besilaukiančiai moteriai nustačius COVID-19, į tyrimą palyginimui kartu su ja buvo įtraukiamos dar dvi sveikos nėščios moterys (įvairiose nėštumo ar gimdymo stadijose, tačiau, siekiant didesnio rezultatų tikslumo, stengtasi, kad jų priežiūra būtų kaip įmanoma panašesnio lygio).
Oksfordo universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad COVID-19 užsikrėtusioms nėščiosioms kur kas dažniau gresia nepageidaujami šalutiniai reiškiniai, įskaitant preeklampsiją, priešlaikinį gimdymą ir net mirtį.
Tyrimo metu mirė 11 nėščiųjų, kurios buvo užsikrėtusios koronavirusu.
Preeklampsijos – būsenos, kai stipriai padidėja kraujo spaudimas, – rizika sergančioms nėščiosioms buvo 76 proc. didesnė.
Sergančioms besilaukiančioms moterims 59 proc. dažniau grėsė pagimdyti anksčiau laiko, o kūdikiams tokiu atveju – atsidurti naujagimių reanimacijoje.
„JAMA Pediatrics“ publikuoti tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad trečiojo trimestro metu buvo didesnė kraujavimo, nėštumo sukeltos hipertenzijos, raudonųjų kraujo kūnelių sumažėjimo, enzimų kepenyse padaugėjimo, infekcijų, kurias gydyti reikėjo antibiotikų, rizika.
Kaip teigė vienas iš tyrėjų Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos akušerijos ir ginekologijos profesorius dr. Michaelas Gravettas, svarbiausia išvada buvo ta, kad nėščiosioms negrėsė labiau nei kitoms moterims užsikrėsti koronavirusu, bet užsikrėtus joms grėsė dažniau susirgti sunkia ligos forma ir net atsidurti reanimacijoje, pagimdyti anksčiau laiko, patirti preeklampsiją.
11,5 proc. sergančių nėščiųjų ligą perdavė vaisiui. Tiesa, naujagimiai paprastai sirgo lengvai, be to, nepastebėta, kad virusas būtų perduotas žindant.
Kūdikių mirčių nepadaugėja
„New England Journal of Medicine“ publikuotame tyrime nurodoma, kad vakcinos nesukelia persileidimų rizikos.
Kitas tame pačiame šaltinyje publikuotas mokslinis straipsnis nurodo, kad vakcinacija nuo COVID-19 nepadidina persileidimų ar vaisiaus žūties vėlesniais nėštumo mėnesiais.
Vankuverio statistikos duomenys rodo, kad nuo 2021 metų balandžio iki rugpjūčio pabaigos septyniose ligoninėse tik keturi kūdikiai gimė negyvi, kai sėkmingai pasibaigusių gimdymų skaičius siekė 1326 atvejus.
Praėjusiais metais šiose ligoninėse gimė 3299 kūdikiai, iš jų – 11 negyvagimių.
Iš viso visoje Ontarijo provincijoje per pirmuosius šešis 2021 metų mėnesius buvo 300 negyvagimių ir 67 199 gyvi gimę kūdikiai.
Tai reiškia, kad prasidėjus vakcinacijai moterys turėjo 0,44 proc. tikimybę pagimdyti negyvą kūdikį.
Ši tikimybė – mažesnė nei ikipandeminis penkerių metų vidurkis, kuris siekė 0,47 proc.
Kanados statistikos tarnybos duomenimis, visoje šalyje per metus gimsta apie 3 tūkst. negyvagimių.
Pastojo tyrimų metu
Siekiant nepakenkti vaisiui ir nėštumo eigai, per pirmuosius bandymus vakcinų poveikis konkrečiai nėščiosioms nebuvo tiriamas.
Pavyzdžiui, „Pfizer“/„BioNTech“ iš anksto patikrino savanores, kurios teoriškai galėjo lauktis, kad įsitikintų, jog šios nepastojusios.
Per bandymus pastojo 23 moterys (maždaug po lygiai kiekvienoje grupėje – gavusiųjų vakcinas ir placebą).
Vėliau buvo vakcinuota ir daugiau besilaukiančių moterų, tad turima duomenų ir ne vien apie atsitiktinai per bandymus paskiepytas nėščiąsias.
Jos buvo skiepijamos su tikslinėmis skiepijamųjų grupėmis (pvz., medicinos personalu), kai dar nežinojo, kad laukiasi.
Moterys, kurios buvo atsitiktinai paskiepytos jau besilaukdamos, didesnių komplikacijų nepatyrė, persileidimų neužfiksuota daugiau nei bendroje populiacijoje.
„Jei moteris atsitiktinai paskiepijama COVID-19 vakcina nėštumo metu, jos nėštumas prižiūrimas įprasta tvarka“, – teigiama prof. Meilės Minkauskienės ir dr. Justinos Kačerauskienės parengtoje medžiagoje.
„Remiantis tyrimų su gyvūnais rezultatais ar atsitiktinai paskiepytų nėščiųjų su nėštumu ir gimdymu susijusiais duomenimis, nėštumo nutraukti nereikia ir specialių nėštumo priežiūros priemonių taikyti taip pat nereikia. Šalutinių reiškinių, vaisiaus raidos anomalijų, siejamų su vakcina, nenurodyta“, – akcentuojama medžiagoje.
Medikai ragina skiepytis
Viešojoje erdvėje sklindant prieštaringai informacijai, Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad gydytojai akušeriai ginekologai ragina moteris skiepytis nuo COVID-19 ir tokiu būdu apsaugoti save nuo sunkių ligos pasekmių.
„Iki šiol atlikti moksliniai tyrimai patvirtina vakcinacijos naudą, kuri nusveria bet kokią prieštaringą informaciją ar galimus šalutinius reiškinius.
Patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 tiek moteris, tiek vyrus apsaugo nuo šios pavojingos ligos sukeliamų komplikacijų ir dar nenustatytų ateities padarinių“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė.
Lietuvos akušerių ginekologų draugija (LAGD), įvertinusi šiuo metu esamą mokslinę informaciją, kitų pasaulio specialistų organizacijų bei atsakingų organizacijų rekomendacijas, pateiktoje rekomendacijoje akcentuoja, kad planuojančioms pastoti, skiepytis vakcina nuo COVID-19 ligos yra saugu, o atidėti nėštumo planavimo nerekomenduojama.
Pasak ginekologų, nėra jokių mokslinių duomenų, jog vakcina galėtų turėti neigiamos įtakos vaisingumui.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.
Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
