Kauno modernizmo architektūros nominacijoje UNESCO Kauno Ąžuolynas pažymėtas kaip tarpukario miesto parko urbanistinio išplanavimo reprezentantas. Jis grįstas XX a. trečiajame dešimtmetyje visoje Europoje paplitusia miesto-sodo idėja.
Atsižvelgiant į teritorijos svarbą, siūloma užtikrinti, kad numatomiems detaliojo plano keitimo sprendiniams būtų atliktas vertinimas paveldosaugos požiūriu.
„Reikšmingos teritorijos, reprezentuojančios Kauno modernizmo architektūrą nominacijoje UNESCO, pokyčius nedera planuoti neatlikus numatomų sprendinių poveikio vertinimo. Tikintis, jog Kauno modernizmo architektūra taps pasaulio paveldo vertybe, pažymėtina, kad tokį vertinimą yra reikalaujama atlikti bet kuriai kitai UNESCO sąraše esančiai vertybei“, – rašoma pranešime spaudai.
Žaliakalnio išplanavimas pasižymi urbanistiniu požiūriu išskirtiniu vėduokliniu gatvių tinklu. Gatvių simetrijos ašies centras atsiremia į Ąžuolyno parką ir čia stovėjusią oranžeriją. Būtent šiame taške svarstoma ne išryškinti miesto-sodo ir jį papildančio natūraliai išlikusių ąžuolų angliško išplanavimo parko idėją, o suplanuoti automobilių stovėjimo aikštelę.
Kauno Ąžuolyno objektų komplekso parko vertės ir vientisumo išsaugojimas turėtų būti svarbesnis prioritetas, nei galimybė privažiuoti prie sporto halės prieigų automobiliu.
„Į mus kreipėsi ir Lietuvos architektų rūmai, ir Kauno regioninė architektūros taryba. Atkreiptas dėmesys, kad reikalinga reaguoti į pradėtą planavimo procesą, siekiant išsaugoti kultūros paveldo objekto vertes. Kauno Ąžuolyno klausimas jau dabar verčia nerimauti visuomenės dalį, todėl būtina imtis atitinkamų veiksmų, kol procesas dar neįgavo pagreičio“, – priduria Valstybinė kultūros paveldo komisija.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2019 m. Kultūros paveldo departamento (KPD) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba Ąžuolyno parkui sumažino prieš tai nustatytų vertingųjų savybių skaičių. Iš sąrašo buvo išimtos ir vertingosios savybės, susijusios su sklypu, kuriame planuojama automobilių stovėjimo aikštelė.
KPD buvo paprašyta informuoti, ar prieš tai nustatytos vertingosios savybės buvo panaikintos remiantis kultūros vertybės tyrimais. KPD atsakė, kad vertingosios savybės buvo panaikintos dėl ikonografinių duomenų trūkumo ir paragino Lietuvos architektų rūmus ir Kauno regioninę architektų tarybą surasti su sklypu susijusius ikonografinius šaltinius.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.
