Gurkšnodamos gaivų vandenį apie jį kalbamės su Lietuvos bėgimo čempionus ir dviejų olimpiadų dalyvius išugdžiusia Vilniaus lengvosios atletikos mokyklos lengvosios atletikos trenere Palmira Žukiene.
Pradedame treniruotę...
„Nesportavęs žmogus labai anksti pradeda jausti troškulį, kadangi nėra pratęs prie fizinio krūvio, todėl tą, atrodo, paprastą vidinį resursą labai greitai išnaudoja, taigi į treniruotę būtinai turi neštis vandens buteliuką, – aiškino trenerė. – Ir prieš treniruotę neskubėdamas mažais gurkšneliais atsigerti. Aktyviai nesportuojančiam žmogui, mėgėjui, nėra konkrečios sistemos, kada jis turi atsigerti vandens. Sportininkams yra visai kitaip, kai jie ruošiasi krūviui naudoja ne tik vandenį, bet ir specialius produktus. O paprastam žmogui prieš treniruotę reikia atsigerti tiek, kiek pats organizmas prašo“.
Treniruotės metu kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja skirtingai. Vienas labai nori gerti, jį troškina, taip kaip troškina saulėje, gamtoje, o kitas visiškai to vandens nenori. „Visai treniruotės metu negeriančio vandens žmogaus beveik nepastebėsi, nors mes akyliau stebime kaip tik tuos, kurie geria labai daug. Jei sportuojantis geria mažiau, žinome, kad organizmas savo atsiims vėliau, ir jis vis tiek atsigers, o štai tas, kuris yra nuolat kankinamas troškulio, gali turėti kitų bėdų, sveikatos sutrikimų“ – atkreipė dėmesį sportininkė.
Jei treniruotės metu negersi, po jos viso kūno nenusiprausi, tai iš tos treniruotės praktiškai to, ko reikia ir negausi, nes tik nuvarginsi save, suglebsi ir gero efekto tikrai nebus.
Tai kiek gi reikia gerti iš tikrųjų? Pasak Palmiros Žukienės, ši tema apaugusi įvairiais požiūriais ir mitais. Tai individualu, tvirtina ji, bet neneigia: gerti vandenį, žinoma, reikia, be to sportuojant atsigaivinti tikrai norisi. Daug priklauso nuo to, kokioje vietoje sportuoji: ar patalpa uždara, ar sportuoji gamtoje.
„Ne paslaptis, kad dabar daugelis patalpų yra vėdinamos, deginant deguonį, tokioje patalpoje sportuodami, esame kenksmingai veikiami, tokiomis sąlygomis vanduo yra būtinas. Jei sportuojant lauke yra šalta, tuomet vandens gerti beveik nesinori, jei karšta – norisi daugiau. Taigi reikia atžvelgti į savo būseną ir aplinkines sąlygas, – paprastas tiesas dėstė ilgametė trenerė. – Ar būtinai turime išgerti tuos kažkokius numatytus litrus? Klausimas: kam tiek gerti, jei mes ir taip patys didele dalimi esame iš vandens? Tačiau bet kuriuo atveju sportuojant gerti yra gerai: vanduo atgaivina, gerąja prasme išplauna organizmą. Jei treniruotės metu negersi, po jos viso kūno nenusiprausi, tai iš tos treniruotės praktiškai to, ko reikia ir negausi, nes tik nuvarginsi save, suglebsi ir gero efekto tikrai nebus. Vanduo iškarto atstato jėgas, tonusą, nusiprausęs tu atgaivinsi kūną iš išorės, o atsigėręs papildysi vandens atsargas iš vidaus“.
Naudingiausias poilsis
Tikra tiesa yra tai, kad vanduo – tikras džiaugsmo šaltinis. Tą mes patiriame maudydamiesi šiltoje vonioje, plaukiodami po ajerais kvepiantį ežerą: vanduo lepina mūsų kūną, suteikia malonumą, atpalaiduoja. Taip palepinti savo organizmą iš vidaus mes galime gerdami vandenį. „Treniruotės metu, padaręs pertraukėlę ir atsigėręs vandens, tu gauni tą taip reikalingą poilsio akimirką, pailsi ląstelės, smegenys, visas kūnas. Tuo metu kažką lengvo pamąstai, atsipalaiduoti, – gurkštelėjusi vandens kalbėjo pašnekovė ir perspėjo, kad toks poilsis sporto mėgėjams yra tiesiog būtinas, būtinai reikia ir pastovėti, ir atsikvėpti, ir šiek tiek – kiek norisi, atsigerti.
Pasirodo, vanduo netgi padeda teisingai vesti treniruotes vaikams. „Juos, įsiaudrinusius, sunku sustabdyti, paskatinti pailsėti, – sakė daug metų vaikus treniruojanti lengvaatletė. – Tuomet jiems sakome: na, dabar jau galite eiti atsigerti vandens. Vaikai geria, krykštauja ir mes, treneriai, džiaugiamės, kad jų poilsis tampa prasmingas, aktyvus, nes jei paprašysi tik pailsėti, jie tiesiog neturės, kur save dėti.
Kokį vandenį gerti geriausia?
„Siūlyčiau gerti silpnai mineralizuotą vandenį, nes esant didesnei vandens mineralizacijai organizmas tikrai visko įsavinti nesugebės, be to daug mineralų turintys vandenys ir nerekomenduotini neribotam vartojimui. – patikino lengvosios atletikos trenerė Palmira Žukienė. – Žinoma, mineralai vandenyje bet kuriuo atveju yra svarbūs, ypač dabar pavasarį, kai organizmas stokoja įvairių medžiagų ir rekomenduojama papildomai vartoti ne tik vitaminus, bet ir mineralus. Aktyviau sportuojant, pvz., bėgiojat, kad nepervargtum, ar sakykim, kojos nesutrauktų mėšlungis, vanduo su mineralais gali tapti vienu iš pagalbos šaltinių. Kiek tų mineralų geriant organizmas įsisavins, sunku pasakyti, nes vanduo ne tik papildo, bet ir išplauna, todėl nereikia tikėtis, kad vien iš vandens gausime sau reikalingą mineralų dozę. O kalbant apie gazuotus gėrimus, atsakymas vienareikšmiškas: sportuojant tokie gėrimai netinka“.
Pokalbio tęsinyje pabandysime išsklaidyti mitus, „apipynusius“ vandens vartojimą sportuojant, atskleisime vandens poveikį, metant svorį ir pamokysime, kaip atgauti jėgas po treniruotės.