Pirmiausia, įsivaizduokime paprastą situaciją – reikia nuvykti iš vienos vietos į kitą, mat joje konkrečiu laiku numatytas susitikimas ar prasideda renginys.
Visada atsiras tokių, kurie, jei nepavyksta išvykti laiku, ryžtasi viršyti greitį. Tačiau skubėdamas žmogus visai kitaip koncentruoja dėmesį, jam nebeegzistuoja pavojai, mat galvoje lieka tik vienas tikslas – suspėti laiku ar iš taško A į tašką B nuvykti anksčiau nei planuota.
Galvoje lieka tik vienas tikslas – suspėti laiku ar iš taško A į tašką B nuvykti anksčiau nei planuota.
Saugaus eismo ekspertai pažymi, kad net ir važiuojant dideliu greičiu, nėra jokios garantijos, kad į susitikimą nebus pavėluota ar į tam tikrą vietą kažkas atvyks anksčiau. Arba, kad jūs tą susitikimą apskritai pasieksite: anksčiau ar – vėliau.
Kelyje skubančių galime sutikti ne vieną. Įtakos kelionės trukmei turi ir kitų eismo dalyvių elgesys (galbūt kažkurioje gatvės atkarpoje yra įvykusi avarija ar susiformavusi automobilių spūstis), šviesoforai, oro sąlygos ir daugybė kitokių aplinkos veiksnių.
Tuo tarpu didinant greitį tikrai išauga tikimybė „užsidirbti“ baudą, prarasti vairuotojo pažymėjimą, padaryti avariją ir nukentėti pačiam ar sužaloti kitus, žūti, taip pat padidinti kuro sąnaudas, sulaukti negatyvios ar pašaipios aplinkinių reakcijos, nes viršyti greitį nebemadinga ir pan. Taigi, minusų viršijant greitį gerokai daugiau nei pliusų.
