– Seimo pirmininke, pirmiausia apžvelkime migracijos situaciją, valdymą ir apskritai nepaprastosios padėties klausimą, nes Seimas žadėjo, kad nepaprastoji padėtis pasienyje ir aplink, teritorijose, kuriose gyvena migrantai, migrantų stovyklose, yra įvedama laikinai, tai yra mėnesiui. Tas mėnuo jau beveik arti, maždaug dešimt dienų liko. Galbūt metas ir atšaukti nepaprastąją padėtį?
– Aš manau, kad vertinsime situaciją, kuri yra pakankamai neapibrėžta ir gali greitai keistis, kaip jau ne kartą tuo įsitikinome, tada, kai baigsis terminas, kai sueis terminas, tai yra apie gruodžio 10 dieną, ir tuomet priimsime atitinkamus sprendimus. Kaip jau ne kartą įsitikinome, šitos migracijos, hibridinės atakos akivaizdoje, Aliaksandro Lukašenkos režimas yra neprognozuojamas, jis imasi desperatiškų veiksmų, ir mes turime būti pasirengę jiems. Taigi jeigu bus poreikis, Seimas svarstys ir nepaprastosios padėties pratęsimą. Dabar visos galimybės yra atviros (Vidaus reikalų ministerija antradienį pasiūlė nepaprastąjį padėtį pratęsti dar mėnesiui, – red. past.).
– Jūs diplomatiškai atsakėte. Tačiau dabar, atrodo, visi ženklai rodo, kad situacija gerėja. Ar jūs sutinkate?
– Taip, be abejo. Bet tai neturėtų mūsų visai užliūliuoti. Gerai, kad situacija gerėja, gerai, kad įtampos atslūgsta, tačiau aš priminsiu, kad tuomet, kai turėjome priimti sprendimą dėl nepaprastosios padėties, situacija pasienyje su Lenkija tuo metu pablogėjo labai greitai ir įtampa sukilo vos per kelias paras. Tokiam scenarijui mes turime būti pasirengę. Todėl tikrai nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių ir šiandien duoti atsakymą apie situaciją, apie kurią mes galime tiktai spėlioti. Tiesiog žinau, kad mūsų pareigūnai, mūsų pajėgos, kurios yra sutelktos, daro viską, kad Lietuvos siena būtų saugi. Ir kad Europos Sąjungos išorinė siena taip pat būtų apsaugota.
– Vis dėlto, kas yra lengviau procedūriškai, ar atšaukti ir vėliau vėl grąžinti nepaprastąją padėtį, ar neatšaukti ir laikytis jos?
– Na, aš manyčiau, kad čia ne procedūrinio lengvumo klausimas. Seimas šiuo atveju priima ypatingai svarbius sprendimus, sprendimus, kurių mums nėra tekę priimti per visus 30 metų. Tai tikrai Seimas balsuos apsvarstęs dėl tokio sprendimo, kuris atrodys reikalingiausias, ir jei reikės posėdžiauti ilgai, jeigu reikės šaukti papildomas sesijas, tą ir darysime. Čia tikrai ne procedūrinių dalykų klausimas.
– Pusė Lietuvos gyventojų pritaria šalies politikai Baltarusijos atžvilgiu, Lietuvos poziciją Kinijos ir Taivano atžvilgiu palaiko apie trečdalis, tai rodo naujausia LRT užsakymu atlikta apklausa. Kas jums kelia didesnį nerimą – Baltarusijos ar Kinijos politika Lietuvos atžvilgiu?
– Na, šiaip kalbant apie tuos duomenis, tą apklausą, tikriausiai atkreipčiau dėmesį į tai, kad dėl Baltarusijos mūsų pozicija yra daug metų nuosekli ir galbūt netgi tikėjausi dar didesnio palaikymo. Tačiau natūralu, kad didmiesčiuose, labiau išsilavinę respondentai yra linkę labiau palaikyti mūsų poziciją.
Kalbant apie mūsų principingą laikyseną Kinijos atžvilgiu, matyt, dar nėra iki galo suvokta, kad visgi Lietuvai kur kas svarbesnės partnerystės ir bendradarbiavimas yra Europos Sąjungos kontekste, su Europos Sąjungos valstybėmis, ir kad mūsų laikysena ir, pavyzdžiui, mūsų pasitraukimas iš „17+1“ formato, koncentravimasis į (...) visos Europos Sąjungos bendrą poziciją Kinijos atžvilgiu yra pasverta pozicija. Už tai Lietuva taip pat yra ir gerbiama, ir gauna tam tikrą pripažinimą tarptautinėje erdvėje.
– Keliaukime prie kitos temos – pandemijos valdymo. Omikron atmaina kelia dar vieną klausimų bangą tiek mokslininkams, tiek žmonėms. Ar jūs jau pasiskiepijote sustiprinančiąja doze?
