Apie Algę 15min rašė kovo pabaigoje – jauna moteris portalui pasakojo pirmąją vakcinos dozę gavusi sausio 14 dieną, antrąją – vasario 4-ąją.
Po vakcinacijos Algė antikūnų skaičių tyrėsi du kartus.
Po savaitės atliktas tyrimas parodė, kad jos kraujyje susidarė didelis kiekis antikūnų – 12 896, o kiek daugiau nei po mėnesio atliktas tyrimas parodė kiek mažesnį, bet vis tiek įspūdingą skaičių – 11 934.
Tačiau trečiasis tyrimas, kuris buvo atliktas gegužės pradžioje, Algės taip nenudžiugino.
„Kiekybinis IgG klases antikūnų prieš SARS-COVID-2 S (spyglio) baltymo tyrimas (antikūnų yra, kai ≥50 AU/mL). Jūsų rezultatas 2021.05.06 – 2950,8“, – teigiama vilnietės gautoje žinutėje.
„Šie skaičiai keičiasi labai greitai“, – kalbėdama su 15min nuogąstavo Algė, pabrėžusi, kad baiminasi, jog dar per kelis mėnesius antikūnų jos organizme gali ir nelikti.
A.Žvirblienė: išvadų daryti nereikėtų
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė 15min teigė, kad nereikėtų išsigąsti antikūnų mažėjimo.
„Kritimas yra visiškai natūralus – imuninė sistema negali visą laiką dirbti visu greičiu. Ji apsimokė ir visi komponentai, kurie susidarė, yra pasirengę. Jei paklius tikras virusas, antikūnų lygis, tikėtina, pakils. Žinoma, kad po skiepo tas lygis buvo aukštas, o po to jis mažėja. Ir dabartinis kiekis – virš dviejų tūkstančių, yra labai aukštas antikūnų lygis“, – pabrėžė ji.
Mokslininkė priminė, jog imunitetas priklauso ne tik nuo antikūnų, bet ir nuo antikūnų negaminančių vadinamųjų atminties bei T ląstelių.
„Tikėtina, kad jeigu buvo toks stiprus atsakas iškart po skiepo, susidarė ir daug atminties ląstelių“, – pabrėžė A.Žvirblienė.
Jos teigimu, antikūnų kiekį galima matuoti kas kelis mėnesius ar kas pusmetį, tačiau toli siekiančių išvadų iš to daryti nereikėtų.
Mokslininkė patikino, jog antikūnų skaičius įvairiems žmonėms mažėja skirtingai, o ir apskritai imuninis atsakas yra labai individualus dalykas.
A.Žvirblienė pasakojo, kad vakcinų gamintojai teigia nerekomenduojantys tirti antikūnų.
„Manau, kad priežastis ta, jog žmonės nelabai supras, kaip tai interpretuoti. Ir tas antikūnų mažėjimas gali sukelti nerimą, kuriam, manau, nėra jokio pagrindo“, – pabrėžė ji.
Mokslininkė aiškino, kad pasaulis vis dar svarsto klausimą, kiek laiko truks vakcinų sukurtas imunitetas koronavirusui.
„Comirnaty“ ir „Moderna“ gamintojai publikuoja duomenis, kad dviejų dozių sukurta apsauga trunka ne mažiau kaip šešis mėnesius. Jie sprendžia ne tiek pagal antikūnų kiekį, bet pagal tai, kad spontaniškų užsikrėtimų skaičius tose grupėse išlieka labai mažas lyginant su nepaskiepytų žmonių grupėmis“, – pasakojo pašnekovė.
Dėl trečiosios dozės – nežinia
Kalbėdama apie papildomą vakcinos dozę, A.Žvirblienė pabrėžė, jog atsakymo, ar jos prireiks, vis dar nėra – tik pasamprotavimai.
Ji atkreipė dėmesį, kad gali būti, jog papildomos apsaugos prireiks ne visoms žmonių grupėms.
Mokslininkės teigimu, gali nutikti taip, kad ji bus rekomenduota tik tam tikroms amžiaus grupėms, pavyzdžiui, vyresniems žmonėms.
Tikrai nebus taip, kad ir vėl reikės dviejų vakcinos dozių.
„Tikrai nebus taip, kad ir vėl reikės dviejų vakcinos dozių“, – pabrėžė ji.
A.Žvirblienė pateikė skiepų nuo erkinio encefalito pavyzdį: nuo šios ligos skiepijamasi ne kartą, o gavus tris dozes vėliau reikia revakcinuotis kas kelerius metus – konkretus laikas įvairioms amžiaus grupėms yra skirtingas.
„Tai priklauso nuo amžiaus. Vienokia rekomendacija jaunesniems žmonėms, kitokia – vyresniems nei 60 metų amžiaus asmenims. Tai atitinka mokslinius, imunologinius dėsnius, kad vyresnio žmogaus imunitetas veikia kitaip, mažiau efektyviai“, – pasakojo mokslininkė. Anot jos, tikslus vakcinacijos grafikas koronaviruso vakcinoms paaiškės vėliau.
