Tokius sprendimus ministrų kabinetas priėmė per pirmadienį vykusius pasitarimą ir posėdį.
Pasiūlymus dėl veiksmų išdėstė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Kviečiame Europos Sąjungos (ES) valstybes nedelsiant reaguoti į Baltarusijos režimo keliamą grėsmę tarptautinei civilinei aviacijai“, – kalbėjo jis.
Pasitarimo transliacija:
Siūloma:
- įvertinti dėl Baltarusijos režimo veiksmų prastėjančią saugumo situaciją regione;
- Minsko sprendimą prievarta nutupdyti į Vilnių skridusį lėktuvą vertinti kaip valstybinio terorizmo aktą, nukreiptą prieš̌ Europos Sąjungos ir kitų šalių piliečių, prieglobsčio nuo režimo persekiojimo ieškančių Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovų, taip pat tarptautinės civilinės aviacijos saugumą;
- kviesti ES valstybes nedelsiant reaguoti į Baltarusijos režimo keliamą grėsmę tarptautinei civilinei aviacijai. Įvesti draudimą ES šalių priklausančioms avialinijoms skristi virš Baltarusijos oro erdvės;
- uždrausti Baltarusijos aviakompanijoms skristi į ES valstybes. Įtraukti Baltarusijos valstybinę kompanija „Belavia“ į ketvirtąjį ES tikslinių sankcijų paketą, uždraudžiant jai naudotis ES šalių oro erdve;
- paraginti Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) nedelsiant atlikti tarptautinį 2021 m. gegužės 23 d. incidento tyrimą. Taip pat siūlyti tyrimo laikotarpiui stabdyti Baltarusijos narystę ICAO;
- paraginti Europos aviacijos saugumo agentūrą (EUASA) priimti sprendimą dėl Baltarusijos skrydžio valdymo tarnybų nepatikimumo;
- kuo skubiau priimti pilną ketvirtąjį ES tikslinių sankcijų paketą, papildomai į jį įtraukiant asmenis bei organizacijas, atsakingus už šį aktą, ir pradėti rengti penktąjį ES tikslinių sankcijų paketą, taikomą į ES eksportuojančioms su režimu susijusioms įmonėms ir vėliau išaiškintiems asmenims, prisidėjusiems prie Ryanair lėktuvo pagrobimo;
- raginti ES valstybes nutraukti Europos Sąjungos sektorinio bendradarbiavimo, techninės ir finansinės pagalbos instrumentus ir kitas bendradarbiavimo su Baltarusija programas, kurias įgyvendina Baltarusijos nacionalinio ir vietos lygmens valstybinės institucijos, Europos Komisijai netaikant finansinių korekcijų ES valstybėms narėms ir jose veikiantiems juridiniams subjektams;
- paraginti tarptautines finansines institucijas (EBRD, PB, TVF ir kt.), ES šalių narių finansines ir eksporto kreditus bei garantijas teikiančias institucijas ir agentūras nutraukti finansavimo, garantijų ir pagalbos mechanizmus Baltarusijoje įgyvendinamiems valstybiniams projektams, iš kurių tiesiogiai ar netiesiogiai gauna naudą Aleksandro Lukašenkos režimas;
- imtis bendrų veiksmų Jungtinėse Tautose, NATO, G7 ir kitose tarptautinėse organizacijose bei formatuose dėl Baltarusijos režimo keliamų grėsmių įvertinimo, žurnalisto R.Protasievičiaus, Sofijos Sapegos ir anksčiau suimtų politinių kalinių išlaisvinimo.
Sieks tarptautinio atsako
Pritarimą, kad šie siūlymai būtų iškelti europiniu lygmeniu, tai yra Europos Vadovų Taryboje ir Europos užsienio reikalų ministrų taryboje, dar turės išreikšti Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai.
„Pagrindiniai klausimai turi būti keliami tarptautiniuose formatuose.
Kadangi kaip tik šiandien, rytoj vyks Europos Vadovų Taryba, o vėliau šią savaitę – Europos užsienio reikalų ministrų taryba, atitinkamai buvo papildytos Lietuvos Respublikos siūlomos pozicijos <...> klausimų, kurie turėtų būti iškelti ir siūlomi spręsti šituose europiniuose formatuose, o ir kituose tarptautiniuose formatuose, kuriuose mes ir Europos šalys esame nariai“, – po posėdžio per spaudos konferenciją komentavo premjerė Ingrida Šimonytė.
Tiesa, ji pažymėjo, kad didžiausią poveikį Baltarusijos režimui turėtų finansinės sankcijos.
„Akivaizdu, kad tai, kas finansiškai veikia režimą arba jam artimus, tarnaujančius žmones, yra, matyt tai, kas yra jaučiama labiau nei moralinis pasmerkimas žmonėms, kurie moralės neturi“, – kalbėjo I.Šimonytė.
G.Landsbergis pabrėžė, kad Lietuva savarankiškų sankcijų Baltarusijai įvesti negali – savo siūlymus šalis teikia pozicijai Europos Vadovų Taryboje.
Jis sutiko, kad pagrindinis atsakas į incidentą Baltarusijoje turėtų būti tarptautinis.
Lietuva turi galimybę tam tikrus veiksmus padaryti pati, bet pagrindinis atsakas, kurio mes tikimės, turi būti tarptautinis.
„Lietuva turi galimybę tam tikrus veiksmus padaryti pati, bet pagrindinis atsakas, kurio mes tikimės, turi būti tarptautinis“, – per konferenciją sakė jis.
Aviakompanijos turės rinktis kitus maršrutus
Pirmadienį Vyriausybė taip pat priėmė sprendimą drausti skrydžius, kurie vykdomi per Baltarusijos oro erdvę.
„Vyriausybė priėmė sprendimą drausti bet kokius skrydžius į Lietuvos oro uostus ir iš oro uostų, kurie yra susiję su Baltarusijos oro erdve“, – per spaudos konferenciją pranešė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Draudimas, anot jo, įsigalios antradienį 0 val. UTC laiku arba 3 val. ryto Lietuvos laiku.
Tai, pasak ministro, paveiks 26 skrydžių kryptis per parą, kurie atvyksta ar išvyksta iš Lietuvos oro uostų.
„Tai visi skrydžiai, kurie susiję su pietų kryptimi – Turkija, Atėnai, užsakomieji skrydžiai.
Tai nereiškia, kad skrydžiai yra uždrausti. Tai reiškia, kad oro bendrovėms reikia pasirinkti kitą maršrutą“, – dėstė M.Skuodis.
Skrydžiai, kurie vyks per Baltarusijos oro erdvę, pasak jo, nebus derinami.
Jeigu maršrutas yra per Baltarusiją, nebus leidžiama pakilti, nes mes to orlaivio Lietuvoje negalėsime priimti.
„Prieš pakylant lėktuvui yra suderinamas maršrutas. Jeigu maršrutas yra per Baltarusiją, nebus leidžiama pakilti, nes mes to orlaivio Lietuvoje negalėsime priimti. Šiek tiek pakoregavus maršrutą, jis nusileis puikiausiai“, – kaip tai veiks, paaiškino M.Skuodis.
„Tai yra mūsų nacionaliniai sprendimai, bet kai kurios aviakompanijos jau ėmėsi sprendimų“, – pridūrė ministras.
Bet jeigu lėktuvas tik kirs Lietuvos oro erdvę, o leisis, pavyzdžiui, Rygoje, draudimas nebus taikomas.
„Jeigu skrydžiai yra susiję su kitų šalių jurisdikcija, tai tikimės kitų šalių atitinkamų veiksmų. Tai, ką girdime iš mūsų tarptautinių partnerių, jie yra labai tikėtini“, – komentavo M.Skuodis.
Jis teigė, kad sekmadienį Europos Sąjungos aviacijos agentūra patarė avialinijoms įvertinti visas rizikas, susijusias su skrydžiais Baltarusijos oro erdvėje.
Aviatoriai jau informuoti
Skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ atstovė Lina Nuobarienė patvirtinto, kad aviatoriams jau buvo išsiųsta informacija, vadinamasis notam'as (angl. notice to airmen), apie įsigaliosiantį draudimą į Lietuvą atvykti per Baltarusijos oro erdvę.
„Tai reiškia, kad aviatoriai gauna pranešimą ir planuodami savo skrydžio maršrutą jie reaguoja ir pagal pranešimą planuoja“, – BNS sakė L.Nuobarienė.
Anot jos, draudimas galios visiems lėktuvams, kurie planuoja kilti ar leistis Lietuvoje.
Spaudos konferencija:
Iš Minsko į Vilnių negrįžo penki keleiviai
Sekmadienį Minske priverstinai buvo nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs keleivinis „Ryanair“ lėktuvas. Šį incidentą pirmadienį planuoja aptarti Europos Vadovų Taryba, rašo BNS.
Minėtu „Ryanair“ lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas R.Protasevičius.
Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas.
-
G.Nausėda: Lietuva siūlys „labai rimtas“ sankcijas Baltarusijai, skrydžių ribojimą
-
Vyriausybė: sieksime, kad Baltarusijos oro erdvė būtų uždaryta tarptautiniams skrydžiams
-
ES lyderiai aptars galimas griežtesnes sankcijas Baltarusijai
-
Lietuva imasi tirti orlaivio užgrobimą Baltarusijoje, teisininkai perspėja dėl iššūkių
-
G.Landsbergis bendravo su Vašingtonu: įvykis turi sulaukti tvirto transatlantinio atsako
Lietuvos duomenimis, lėktuve, pakilusiame iš Atėnų, buvo 126 keleiviai, iš jų – 90 Lietuvos piliečių, taip pat – graikai, prancūzai, po keletą baltarusių, lenkų, rumunų, vokiečių, latvių, rusų, taip pat Sakartvelo ir kitų šalių piliečių.
Praleidę Minsko oro uoste maždaug septynias valandas, jie, išskyrus R.Pratasevičių, jo draugę Sofiją Sapegą ir dar tris asmenis, parskrido į Vilnių.
Premjerė I.Šimonytė teigė negalinti komentuoti, kas tie trys asmenys.
„Daugiau detalių pateikti aš negaliu, kadangi tai yra informacija, kuri yra susijusi su vykdomu ikiteisminiu tyrimu. Tos informacijos kiek ir kokios galės pateikti, nuspręs Generalinė prokuratūra.
Aš tik galiu pasakyti, kad visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie buvo lėktuve, mano žiniomis, yra grįžę saugiai į Lietuvą“, – pažymėjo ministrė pirmininkė.
Civiliniam orlaiviui nutupdyti Baltarusija pasitelkė naikintuvą ir karinį sraigtasparnį.
Lietuvos vadovas, ministrė pirmininkė ir užsienio reikalų ministras tai pavadino valstybinio terorizmo aktu, oro linijų „Ryanair“ vadovas Michaelas O'Leary – „valstybės remiamu užgrobimu“.
Dėl „kylančios grėsmės asmenų saugumui ir gyvybei“ Lietuvos Užsienio reikalų ministerija rekomendavo piliečiams nevykti į Baltarusiją, o ten esantiems – palikti šią šalį.
Lietuvos prokuratūra dėl orlaivio užgrobimo pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau sakė kelsiąs klausimą, kad Baltarusijos oro erdvė būtų pripažinta nesaugia civilinei aviacijai erdve, o Europos Sąjungos oro erdvė – uždaryta Baltarusijos orlaiviams.
Apie tai jis žadėjo kalbėti Europos Vadovų Taryboje.
Kai kurios aviakompanijos nuo pirmadienio jau nebeskraido virš Baltarusijos oro erdvės, tačiau ne „Ryanair“, kurios lėktuvas ir buvo nutupdytas pasitelkus naikintuvą.
Savo ruožtu Baltarusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolis Hlaza pareiškė, jog šalies pareigūnai elgėsi teisėtai, kai Minske priverstinai buvo nutupdytas lėktuvas.
Jis apkaltino Vakarus „nepagrįstų“ pretenzijų reiškimu dėl politinių priežasčių.
