„15min“ Generalinės prokuratūros atsiųstame atsakyme teigiama, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.
„Siekiant nustatyti, ar viešoje erdvėje publikuojami duomenys dėl galimai korumpuotos Lietuvos žiniasklaidos turi kurios nors Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) straipsniuose aprašytos nusikalstamos veikos požymių, reikia laiko“, – rašoma atsakyme.
Anot prokuratūros, jeigu patikrinus duomenis paaiškės kurios nors BK aprašytos nusikalstamos veikos požymių, prokurorai imsis visų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
„Apie priimtą sprendimą visuomenė bus informuota nedelsiant“, – pabrėžiama atsakyme.
„Aftenposten“ rašinys „Parsidavusi žurnalistika“ daugiausia remiasi skaičiais ir faktais, kuriuos surinko ir apibendrino JAV ambasados Vilniuje darbuotojai, kai kuriais kitais dokumentais. Ataskaita Nr.000648 buvo įslaptinta iki 2017 m. ir pateikta JAV Valstybės departamentui, bet vėliau kartu su tūkstančiais kitų dokumentų atsidūrė „Wikileaks“ duomenų bazėje. Birželio 4-ąją ji buvo paviešinta.
Žiniasklaidos priemonių savininkai šantažuoja verslininkus. Laikraščius valdantys asmenys turi tiek politinių, tiek verslo interesų. Politikus piktina tik tai, kad tenka brangiai mokėti už juos šlovinančius straipsnius. Toks Lietuvos žiniasklaidos vaizdas piešiamas prieš ketverius metus JAV ambasados Lietuvoje darbuotojų parengtoje ataskaitoje.
Pabrėžiama, kad žiniasklaidos korupcija mažina jos patikimumą, kenkia Lietuvos institucijoms, baugina politikus, verslą ir visuomenę.
Šokiruotas šios publikacijos premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad korupcijai žiniasklaidoje reikia skirti daugiau dėmesio. Verslininkai, politikai ir patys žurnalistai neslepia, kad vadinamoji didžioji žiniasklaida yra korumpuota, bei siūlo ieškoti išeičių.
