JAV ambasada Lietuvoje, beveik dešimtmetį aktyviai spaudusi mūsų šalies valdžią sumokėti kompensacijas už nusavintą žydų turtą, neliko nuošalyje ir tuomet, kai kilo žydų kapinių, esančių Vilniaus centre, skandalas.
Be rabino nė vamzdžio nepakeisi
Konfliktas dėl statybų žydų kapinių teritorijoje kilo 2005-aisiais, kai jau buvo pastatytas pirmasis Karaliaus Mindaugo apartamentų blokas ir pradėta ruoštis tolimesnėms statyboms. JAV ambasada, remiantis „15min" turimais dokumentais, mažiausiai ketverius metus reikalavo, kad jokios statybos kapinių teritorijoje nebūtų vykdomos, o pastatyti prabangūs namai – nugriauti.
Diskusijos dėl Šnipiškių kapinių buvo sulaukusios ir oficialaus tarptautinio atgarsio. Jungtinių Valstijų Kongreso Atstovų rūmai priėmė rezoliuciją, smerkiančią Lietuvos Vyriausybę dėl jos „nesugebėjimo apsaugoti istorinių žydų kapinių Vilniuje“.
Susitarimas buvo pasiektas tik 2009-aisiais. Jame numatyta, kad kapinių būta žemiau Sporto rūmų, tad rūmai bei Karaliaus Mindaugo apartamentai patenka tik į kapinių apsaugos ribas. Numatyta, kad pagrindinėje kapinių teritorijoje negali vykti jokie kasinėjimo darbai, o apsauginėse zonose kasama gali būti tik prižiūrint rabinui. „Net jei toje teritorijoje trūks vamzdis, turėsite kviesti rabiną“, – ataskaitoje cituojamas žydų kapinėse atliktų geofizinių tyrimų koordinatorius Ariehas Kleinas.
Be to, dokumente teigiama, kad A.Kleinas suskaičiavo, jog tokia priežiūra Lietuvai kainuos apie 100 tūkst. JAV dolerių. Jis tikino, kad už rabinų paslaugas turėtų mokėti Sporto rūmų savininkė Ūkio banko investicinė grupė ir Karaliaus Mindaugo apartamentų statytojai.
Žydų atstovai rekomendavo Lietuvos Vyriausybei kompensuoti Ūkio banko investicinės grupės savininkui Vladimirui Romanovui prarastą galimybę vykdyti statybas žemiau Sporto rūmų.
 |
| 15min.lt archyvo nuotr./1944 metų liepos 9 dienos vokiečių žvalgybinėje aeronuotraukoje užfiksuotos senosios žydų kapinės (pažymėta žaliai) ir teritorija aplink jas. |
 |
| „Google Maps“ nuotr./Tos pačios teritorijos nuotrauka iš palydovo (2010 m.) |
V.Romanovas JAV ambasados darbuotojų ataskaitose vertinamas pabrėžtinai teigiamai. Jis esą puikiai suvokė kapinių problematiką, laukė, kol bus nustatytos galutinės jų ribos, užuot pradėjęs statybas, kaip pasielgė Karaliaus Mindaugo apartamentų savininkai.
A.Zuokas – didžiausia kliūtis
Visai kitaip JAV ambasados darbuotojai vertino tuo metu Liberalų ir centro sąjungai priklausiusius Vilniaus merą A.Zuoką ir kultūros viceministrą Gintarą Sodeiką.
Ambasados dokumentuose A.Zuokas vadinamas „sudėtingiausiu žaidėju“, kuris iš pradžių ketino kapinių teritorijoje statyti Guggenheimo muziejų, norėjo miesto vardu perpirkti iš V.Romanovo Sporto rūmus ir galiausiai pritarė Karaliaus Mindaugo apartamentų statybai, nes, cituojant slaptą ataskaitą, „jose turėjo finansinių interesų“.
„Mes tikime, kad darome pažangą su „sunkiausiu žaidėju“ Vilniaus meru. Jis ir toliau teigia, kad norėtų plėtoti statybas kapinių teritorijoje, tačiau dabar jau sutinka pasikviesti užsienio ekspertus ir atsižvelgti į kultūrinį ir religinį paveldą“, – 2006 m. spalį raportuoja JAV ambasada Vilniuje.
Žydams nėra buvusių kapinių, jos visada yra, – sakė Artūras Zuokas. Tuo tarpu darbo grupei, kuri bandė nustatyti tikrąsias kapinių ribas, vadovavęs kultūros viceministras G.Sodeika, anot „WikiLeaks“ paviešinto dokumento, ekspertų grupėje užsieniečių nepageidavo. „Lietuva tam pati turi pakankamai kompetencijos“, – atsakė G.Sodeika, paprašytas pasikviesti ir žydų tyrėjus. Vėliau jiems vis tiek atvykus į Lietuvą, G.Sodeika bendradarbiavo minimaliai.
G.Sodeikos nenorą įtraukti žydų ekspertus, JAV ambasada aiškino jo priklausymu Liberalų ir centro sąjungai. „Buvęs Vilniaus meras A.Zuokas yra šios partijos pirmininkas, o jis yra įtariamas turįs sąsajų su Karaliaus Mindaugo apartamentų statytojais ir netgi turįs projekte finansinių interesų“, – teigiama diplomatų pranešime.
Todėl JAV ambasada itin džiugiai sutiko tuometinio premjero Gedimino Kirkilo sprendimą grupės vadovu vietoj G.Sodeikos paskirti užsienio reikalų ministrą Petrą Vaitiekūną. „G.Sodeika buvo sunki kliūtis, be to, jis turėjo sąsajų su statytojais“, – rašoma ataskaitoje.
Be kritikos, A.Zuoką JAV ambasados darbuotojai dar vadino puikiu vadybininku, kažkada buvusiu „auksiniu berniuku“ Lietuvos politikoje, kurio politinę karjerą sužlugdė įtarimai korupcija.
Vilniaus meras: tai nesąmonė
Vėl į Vilniaus mero kėdę sugrįžęs A.Zuokas teigia, kad JAV ambasados darbuotojų teiginiai, esą jis asmeniškai galėjo gauti finansinės naudos pastačius Karaliaus Mindaugo apartamentus, yra visiška nesąmonė.
„Turiu pasakyti, kad tai tikrai yra nesąmonė“, – „15min“ tvirtino A.Zuokas.
 |
| BFL nuotr./Karaliaus Mindaugo apartamentai |
Jis nepanoro plačiau papasakoti apie savo susitikimus su JAV ambasados darbuotojais.
„Nieko nežinau, aš turiu pažiūrėti prašymus. Be abejo, pasidomėsiu“, – nukirto A.Zuokas, paklaustas, ar JAV ambasada intensyviai siekė, kad žydų kapinių teritorijoje nebūtų jokių statybų.
Karaliaus Mindaugo apartamentus stačiusi bendrovė „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ atsisako komentuoti galimus finansinius A.Zuoko interesus. „Neturiu ką komentuoti“, – teigė buvęs šios bendrovės komunikacijos direktorius Edvinas Butkus.
Iki šiol nėra nuspręsta, kas bus daroma su šalia kapinių teritorijos esančiais Sporto rūmais. Šiuo metu svarstoma galimybė kultūros vertybe laikomą pastatą atnaujinti bendromis Ūkio banko investicinės grupės ir Vilniaus savivaldybės lėšomis ir jame įrengti konferencijų centrą.
Žydų kapinės Vilniaus centre veikė nuo XVI amžiaus. Jos uždarytos XVIII a., o sovietmečiu buvo išardytos. Kapinėse buvo ir garsaus išminčiaus Vilniaus rabino Gaono kapavietė.
Šių metų birželio 16 d. senųjų Vilniaus žydų kapinių atminimas buvo įamžintas atminimo lenta.
Atidengimo ceremonijoje dalyvavo premjeras Andrius Kubilius, Vilniaus meras Artūras Zuokas, kiti pareigūnai, užsienio diplomatai, žydų bendruomenės atstovai. Ceremonijoje dalyvavęs A.Zuokas sakė: „Žydams nėra buvusių kapinių, jos visada yra. Ir būtent šiandien esame tiek žydų bendruomenei, tiek mums visiems svarbioje vietoje, kuri yra mūsų istorijos dalis. Ir kaip miesto vadovas sakau, tai tik pirmi žingsniai tvarkant ir įprasminant šią vietą.“
