„WikiLeaks“ publikuoja diplomatinių susirašinėjimų medžiagą ir telegramas. Joje užsimenama ne tik apie perspėjimus Japonijai, bet ir apie tai, kad šalies vyriausybė nuslėpdavo informaciją apie nesklandumus atominėse jėgainėse.
„The Daily Telegraph“ rašo, kad 2008 m. gruodį Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) atstovai įspėjo, jog apsaugos priemonės Japonijos atominėse elektrinėse neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. „WikiLeaks“ duomenimis, per pastaruosius 35 metus saugumo sistema buvo nuodugniai patikrinta tik tris kartus.
Japonijos valdžia, užuot, kaip žadėjo, ėmusis papildomų saugumo priemonių, truputėlį „pataupė“. Daugelyje atominių stočių, taip pat ir Fukušimoje, valdžia pastatė Nepaprastųjų situacijų centrus, kurie turėjo perimti valdymą nelaimės atveju. Tačiau paaiškėjo, kad centrai efektyvūs, jei žemės drebėjimas neviršija 7 balų. Primename, kad Japoniją kovo 11–ąją sukrėtė 9 balų požeminiai smūgiai.
Viename iš išslaptintų failų (2006 m.) rašoma, kad Japonijos vyriausybė nesutiko su teismo sprendimu uždaryti vieną iš atominių elektrinių šalies vakaruose. Uždaryti elektrinę teismas reikalavo saugumo sumetimais, buvo baiminamasi, kad ji neatlaikys požeminių smūgių. Teismas nustatė, kad avarijos atveju iš elektrinės į aplinką patektų radioaktyvi tarša.
Kitose telegramose, siųstose į Vašingtoną, buvo kalbama apie tai, kad daugybė naujų Japonijos radioaktyvių atkliekų perdirbimo įmonių funkcionuoja „ant rizikos ribos“.
Taip pat rašoma, kad Japonijos parlamentaras Tapo Kono, 2008 m. kalbėdamas su JAV diplomatais prasitarė, jog Japonijos vyriausybė slepia informaciją apie nesklandumus atominėse elektrinėse. Kalbėdamas su JAV diplomatais parlamentaras prasitarė, jog Japonijos vyriausybė slepia informaciją apie nesklandumus atominėse elektrinėse.
Jis skundėsi, kad valdžia nenori net kalbėti apie alternatyvios, saugesnės elektros energijos gavybą.
Tuo pat metu „Frankfurter Allegmeine Zeitung“ rašo, kad Fukušima–1 elektrinę valdanti kompanija TEPCO ne kartą buvo įspėta dėl to, kad nutylėdavo apie nepaprastas situacijas savo 17-oje atominių elektrinių reaktorių.
TEPCO anksčiau sulaukė kritikos ir dėl to, kad klastojo technines ataskaitas bei nesilaikė ekologinių reikalavimų. Straipsnio autorius daro išvadą, kad net ir tokioms strateginėms Japonijos kompanijoms dezinformacija nėra svetima.
„Taktika „nieko nematau, negirdžiu ir niekam nesakysiu“ Japonijoje šiuo atveju yra prioritetinė. O už tai, kad išsaugotų švarius marškinius, japonai, pasirodo, yra pasirengę sumokėti ir didelę kainą“, – rašo straipsnio autorius.
Tarp didžiausių skandalistų minimos ir kitos gerai žinomos kompanijos: „Sony“ ir „Mitsubishi Motors“.
