Apie galimą paramą, kalbėdamas su Graikijos užsienio reikalų ministru, 2009 metų rugpjūtį užsiminė tuometinis JAV ambasadorius šioje šalyje Danielis V.Speckhardas, kuris paragino graikus neremti Egipto kandidatūros.
„Jis (ambasadorius – BNS) pažymėjo, kad JAV gali paremti kitus kandidatus iš Austrijos, Bulgarijos, Ekvadoro, Lietuvos ir Tanzanijos, bet turi rimtų abejonių dėl Egipto kandidato tinkamumo“, – rašoma WikiLeaks paviešintoje ataskaitoje.
Tuometinė Lietuvos ambasadorė UNESCO I.Marčiulionytė 2009 metų rugsėjo dalyvavo organizacijos generalinio direktoriaus rinkimuose, tačiau per pirmąjį turą gavo tik tris, o per antrąjį – keturis balsus iš 58. Balsavimas vyko slaptai.
Po tokių rezultatų tuometinis užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas nusprendė atšaukti jos kandidatūrą.
UNESCO vadove tąkart išrinkta bulgarė Irina Bukova.
Anksčiau paviešinti WikiLeaks dokumentai rodė, kad, JAV diplomatų manymu, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) generalinio direktoriaus rinkimuose Lietuvos kandidatei sėkmingai pasirodyti sutrukdė charizmos trūkumas.
„Pripažįstama, kad Lietuvos kandidatė Ina Marčiulionytė turi viziją ir geriau už kitus kandidatus nusimano apie UNESCO vidaus darbą, bet jaučiamas jos charizmos trūkumas. Todėl ji turbūt surinks vienaženklį balsų skaičių“, – 2009 metų rugpjūtį rašė UNESCO misijoje dirbę JAV diplomatai.
Dar vienas dokumentas, atskleidęs užkulisinę kovą, parodė, kad bulgarai nesėkmingai bandė iš anksto įtikinti Lietuvą atsisakyti kelti I.Marčiulionytės kandidatūrą
„Ambasadorės Marčiulionytės kandidatūra jau sulaukė reakcijos iš jos bulgarės varžovės. Ambasadorė (Irina) Bokova sakė ambasadorei Oliver, kad Lietuvos parama I.Marčiulionytei nėra tvirta ir kad Bulgarija jau kreipėsi į Lietuvą prašydama nekelti jos kandidatūros“, – rašoma 2008 metų birželio mėnesio dokumente.
