Nereikia nė skaityti slaptų failų, kad žinotum akivaizdų faktą: amerikiečiai į šį reikalą įdėjo labai daug pastangų. Tačiau, remiantis „Wikileaks“ duomenų bazėje saugomomis ataskaitomis, JAV ambasada Vilniuje spaudimą Lietuvos politikams sprendžiant dėl kompensacijos žydų religinėms bendruomenėms už nacių ir sovietų nusavintą turtą buvo įrašiusi tarp savo strateginių tikslų.
Šiuo klausimu beveik dešimtmetį dirbo ne tik diplomatai. Per ambasadą buvo nuolat rengiami JAV ir pasaulio žydų bendruomenių atstovų susitikimai su Lietuvos valdžia, o kompensacijos klausimas buvo keliamas kartais naudojant spaudimą.
"Lietuvos vyriausybė yra nesuinteresuota spręsti žydų klausimų ir leidžiasi paralyžiuojama ksenofobiško elektorato, dešiniųjų nacionalistų ir nepaklusnių valdininkų.“ 2004 metų spalį JAV ambasados pakviestas į Lietuvą atvyko Amerikos žydų komiteto atstovas rabinas Andrew Bakeris. Prieš pat antrąjį 2004 metų rinkimų į Seimą turą jis susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi, premjeru Algirdu Brazausku, Darbo partijos pirmininku Viktoru Uspaskichu bei opozicijos lyderiu Andriumi Kubiliumi.
Po šio vizito ambasadorius Stephenas Mullas parašė ataskaitą, kurioje teigė, kad A.Bakeris 2004 metų pradžioje padėjo Lietuvos žydams sudaryti 200 grąžintinų pastatų sąrašą, o metų pabaigoje ėmėsi tarpininkauti įtikinant Lietuvos politikus kuo skubiau priimti žydų turto restitucijos įstatymus.
Ataskaitoje teigiama, kad labiausiai nusiteikęs kuo greičiau grąžinti žydams prarastą turtą 2004 metais buvo premjeras A.Brazauskas, o prezidentas V.Adamkus žydų turto grąžinimą realiu per 2004–2008 metų Seimo kadenciją matė tik tuo atveju, jei premjero postą po rinkimų išsaugotų A.Brazauskas. Nors po rinkimų socialdemokratų lyderis dar dvejus metus vadovavo Vyriausybei, per tą laiką žydų restitucijos reikalas, nepaisant V.Adamkaus vilčių, nebuvo išspręstas.
Savo ruožtu Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas 2004 metų spalį A.Bakeriui davė žodį, kad restitucijos problemos bus sprendžiamos artimiausiu metu ir pažadėjo, kad žydai šiuo klausimu „neturės problemų su manimi ir mano partija“. Tuo tarpu žurnalistams po susitikimo su A.Bakeriu Darbo partijos pirmininkas sakė, kad nėra įsigilinęs į šį klausimą, todėl konkrečios nuomonės nereikš.
Senoje sąskaitoje – pinigai
Dabartinis premjeras, o tuometis opozicijos lyderis A.Kubilius, kaip savo ataskaitoje teigia S.Mullas, 2004 metais iš esmės buvo teigiamai nusiteikęs žydų turto restitucijos klausimu, tačiau pabrėžė, kad turto grąžinimas turi būti skaidrus ir lygiai teisingas visoms žydų bendruomenėms. A.Kubilius jau tada abejojo, ar verta žydams grąžinti pastatus natūra, nes jie arba smarkiai apgriuvę, arba naudojami visuomenės.
A.Bakeris vėliau ambasadoriui pareiškė, kad tuos pastatus būtų galima atnaujinti iš Lietuvos žydų sukurto fondo, kuris skirstys iš Lietuvos gautą kompensaciją. Privačiame pokalbyje su S.Mullu Amerikos žydų komiteto atstovas pareiškė, kad tarptautiniame banke „Citibank“ aptikta tarpukariu Lietuvos žydų sukurta sąskaita su 50 tūkst. JAV dolerių. A.Bakeris tikino besitariantis, kad tie pinigai būtų pervesti į Lietuvos žydų fondą, kai tik toks bus sukurtas.
Ambasadorius teigia, kad jį „labai nuvylė“ faktas, kad G.Kirkilas ir P.Vaitiekūnas nėra įsigilinę į žydų turto grąžinimo reikalus.2005-ųjų kovą A.Bakeris į Lietuvą atvyko dar kartą. Tuomet Lietuvos žydų bendruomenė jau buvo sudariusi „baigtinį“ grąžintinų pastatų sąrašą iš 438 objektų. Svečias spaudė premjerą A.Brazauską ir teisingumo ministrą „darbietį“ Gintautą Bužinską, kad šie nustatytų turto grąžinimo žydams datą. A.Brazauskas nurodė, kad vien įstatymui priimti prireiks maždaug dvejų metų.
Savo ruožtu konservatoriai A.Kubilius ir Emanuelis Zingeris žydų atstovui teigė, kad restitucijos klausimus būtų naudinga baigti iki 2007-ųjų savivaldybių rinkimų, kad šis klausimas netaptų politiniu įrankiu rinkimų kampanijoje.
Be to, A.Kubilius jau 2005 metais suabejojo, ar Lietuvos žydų bendruomenės kuriamas kompensaciją skirstysiantis fondas bus pakankamai skaidriai valdomas. Tuo metu fondas dar nebuvo sukurtas, nes jo kūrimui pasipriešino Kauno religinė žydų bendruomenė ir laiškais notarams užblokavo fondo įsteigimą. Netrukus po susitikimo su A.Bakeriu, kuriame buvo aptarti iškilę sunkumai sukurti tokį fondą, G.Bužinskas laišku ambasadoriui S.Mullui pranešė, kad fondas jau įkurtas.
2005 metų lapkričio 18 dieną ambasadoriaus ataskaitoje rašoma, kad jau dvejus metus vyksta derybos tarp Lietuvos Vyriausybės ir žydų bendruomenių, tačiau rezultato nepasiekta. Diplomatas teigia, jog Teisingumo ministerijos Teisės departamento vadovas Algis Balenžentis jį informavęs, esą su Lietuvos žydais yra sutarta dėl įstatymo teksto, kuriame nebekalbama apie restituciją, o paliekamas tik kompensacijos klausimas.
Ataskaitoje teigiama, kad Lietuva, ketinanti pradėti kompensacijas mokėti 2009-aisiais, per lėtai sprendžia žydų turto grąžinimą. Dar daugiau nerimo ambasadoriui kelia „nestabilios“ A.Brazausko pozicijos premjero poste, nes jis laikomas pagrindiniu žydų turto kompensavimo šalininku Lietuvoje.
G.Kirkilas nieko neišmano?
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Gediminas Kirkilas |
A.Brazauskui pasitraukus iš premjero posto, 2006-ųjų rugpjūtį JAV ambasadorius Lietuvoje Johnas Albertas Cloudas susitiko su nauju Vyriausybės vadovu Gediminu Kirkilu ir užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu. Po susitikimo parašytoje ataskaitoje, vėliau atsidūrusioje „Wikileaks“ duomenų bazėje, ambasadorius teigia, kad jį „labai nuvylė“ faktas, kad G.Kirkilas ir P.Vaitiekūnas nėra įsigilinę į žydų turto grąžinimo reikalus. Čia pat jis patikina „atkakliai sieksiantis spausti Lietuvos Vyriausybę atlikti reikiamą darbą“.
Tačiau šis įstatymas, G.Kirkilui vadovaujant mažumos Vyriausybei, Seimui nebuvo teikiamas. Jį pateikti trukdė ir 2007 metų savivaldybių rinkimai.
Su G.Kirkilu apie kompensaciją žydams JAV ambasada vėl kalbėjosi tik 2008-ųjų birželį, artėjant premjero vizitui į Vašingtoną. J.A.Cloudas tąsyk išreiškė viltį, kad G.Kirkilas už Atlanto susitiks su tomis žydų bendruomenėmis, kurios domisi turto Lietuvoje grąžinimu, nors preliminarioje darbotvarkėje tokie susitikimai nebuvo numatyti. G.Kirkilas ambasadoriui prižadėjo tokius susitikimus surengsiąs.
Lietuvai grėsė boikotas
Tą patį 2008-ųjų birželį ambasadorius J.A.Cloudas rašo naują pažymą: Lietuva, 2006-aisiais pažadėjusi netrukus priimti kompensaciją numatantį įstatymą, per dvejus metus nieko nepadarė. Tarptautinės organizacijos, anot ataskaitos, jau „praranda kantrybę“ ir ketina Lietuva skųstis viešai: „Tai patrauks žiniasklaidos dėmesį ir kvies boikotuoti „Vilnius – Europos kultūros sostinės 2009“ renginius. Lietuvos vyriausybė yra nesuinteresuota spręsti žydų klausimų ir leidžiasi paralyžiuojama ksenofobiškų rinkėjų, dešiniųjų nacionalistų ir nepaklusnių valdininkų.“
Įsitikinusios G.Kirkilo abejingumu žydų turto kompensavimo reikalams, ambasados žiniomis, žydų organizacijos 2008 metais stengėsi paspausti prezidentūrą, kad ši turto kompensavimo įstatymą pateiktų Seimui.
2008-ųjų birželį JAV ambasada surengė specialiojo pasiuntinio holokausto klausimais Cristiano Kennedy vizitą, o rugsėjį Lietuvoje viešėjo specialusis pasiuntinys antisemitizmo reikalais Greggas Richmanas. Svečiai susitiko su G.Kirkilu, parlamentaru E.Zingeriu, premjero patarėjais.
J.A.Cloudas ataskaitose apie šiuos vizitus rašo: „G.Kirkilas pareiškė, jog įstatymas atsidurs parlamente veikiausiai tik po 2008 metų spalį vyksiančių Seimo rinkimų. G.Richmanno vizitas Lietuvai turėjęs parodyti, kokie svarbūs Vašingtonui yra žydus liečiantys klausimai ir tikina toliau priminsiąs tai visiems politikams Lietuvoje.“
Spaudė rimtai
Gediminas Kirkilas, buvęs premjeras
„Kompensacijos žydams klausimas buvo paruoštas A.Brazausko Vyriausybės ir jis jau beveik ėjo į Seimą, bet kadangi buvome mažumos Vyriausybė, didelių šansų tą klausimą prastumti Seime neturėjome, nes dauguma tam nepritarė. Tuo metu daugumą Seime turėjo Darbo partija, dėl to mes ir nesiuntėme įstatymo į Seimą.
Spaudimas buvo labai rimtas žydų klausimais iš Amerikos ambasados pusės. Man pačiam teko važiuoti susitikti su žydų ir litvakų atstovais ir į Vašingtoną, ir čia Lietuvoje. Jie kėlė savo teises, o mes aiškinome, kokia yra reali situacija. JAV ambasada visada yra aktyvi šitoje srityje, nes Kongrese yra labai daug šios srities lobistų, todėl nekeista, kad, vos priėmus šį įstatymą, pirmoji sprendimą pasveikino Amerika.“
Tęsinys – trečiadienį, liepos 13 dieną.
