Žalgirio mūšio maketas buvo užbaigtas simboliniu lietuviams svarbiausios Vytauto Didžiojo figūrėlės įklijavimu. Tai buvo patikėta padaryti kultūros ministrui Arūnui Gelūnui.
„Džiugu, kad pasirinktas būtent šitas formatas. (...) Aš įsivaizuoju būrį mokinukų, būrį darželinukų, kurie galės susipažinti su šiuo maketu ir pamatyti, kad mūšis tikrai buvo“, – kalbėjo A.Gelūnas.
Ministras sveikino, kad ruošiant šį maketą susitelkė Lietuvos verslininkai, mokslininkai ir valstybinės institucijos. „Tai yra mūsų valstybės ateitis“, – sakė A.Gelūnas.
Skirtingos mūšio akimirkos
Maketo iniciatorių teigimu, išskirtinę reikšmę makete turi ne tik Vytauto Didžiojo, bet ir Jogailos bei Vokiečių ordino magistro figūrėlės. Kiekvienas iš jų „sustabdytas“ per skirtingą mūšio akimirką.
Vytautas Didysis vaizduojamas iškeltu kalaviju, vedantis į mūšį pulkus, Jogaila – ką tik paleidęs ietį į priešininką. Vokiečių ordino magistras parodytas prieš pat lemtingą akimirką, kai buvo nukautas, – su kalaviju rankose, mėginantis apsiginti nuo jį apsupusių priešininkų.
Makete – tūkstantis figūrėlių
Šiam Žalgirio mūšio maketui pagal istorikų aprašymus Lietuvoje buvo išlieta daugiau nei tūkstantis penkių centimetrų aukščio karių fiūrėlių. Kiekviena iš jų nudažyta spalvomis tos kariuomenės, kuriai priklauso. Pagal istorinius šaltinius atkurti ir karių ginklai: ietys, kalavijai, arbaletai, kirviai, keletas to laikmečio patrankų.
Be to, vaizuduojamo mūšio makete matyti šeši į ąžuolus įlipę vietiniai gyventojai, smalsiai stebintys mūšio eigą. Kaip juokavo maketo iniciatoriai, tie smalsuoliai – „žurnalistų pradininkai“.
Iš viso makete vaizduojami keturi kaimai, šalia kurių vyko Žalgirio mūšis. Tai – Griunvaldas, Lodvigovas, Ulnovas ir Stembarkas.
Unikalų Žalgrio mūšio maketą galima pamatyti Lietuvos nacionaliniame muziejuje, specialiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laimečiui skirtos ekspozicijos erdvėje.