Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Žalgirio mūšis bus paminėtas ir Žalgirio viršukalnėje

Vieno svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių – Žalgirio mūšio – 600 metų sukaktį grupė entuziastų paminės kopdama į Kirgizijos Tian Šanio kalnų masyve dunksančią Žalgirio viršūnę (4850 m.). Taip viršukalnę pavadino pirmieji 1969 metais į ją įkopę Vitaliaus Stepulio vadovaujami alpinistai.
Vilniaus universiteto žygeivių klubas (VUŽK) ketina aplankyti Tian Šanio kalnų masyve dunksančias viršūnes su lietuviškais vardais (nuotr. – Vilniaus universiteto žygeivių klubo viršūnė).
Vilniaus universiteto žygeivių klubas (VUŽK) ketina aplankyti Tian Šanio kalnų masyve dunksančias viršūnes su lietuviškais vardais (nuotr. – Vilniaus universiteto žygeivių klubo viršūnė). / VUŽK nuotr.

Šiuo metu Pamyro, Tian Šanio ir Kunlunio kalnų masyvuose stūkso 29 lietuviškais vardais pavadintos viršūnės, į kurias pirmieji įkopė Lietuvos alpinistai (aukščiausia iš jų Vilniaus universiteto žygeivių klubo viršūnė (6130 m), kitos – Lietuva, M.Mažvydo, K.Donelaičio, G.Akstino, Lietuvos alpinistų ir t.t.). Didžioji dalis šių viršūnių buvo įkoptos sovietmečiu, kai ekspedicijų tikslas buvo ne vien sportiniai siekiai, bet ir noras garsinti Lietuvą. Taip atsirado ir Žalgirio viršūnė.

Aštuonių žmonių komanda, iš Vilniaus išvykstanti liepos 16 dieną, planuoja dvi savaites praleisti Tian Šanio kalnuose toli nuo civilizacijos tarp sniego, ledo ir uolų nesinaudodami jokia išorine pagalba. Be Žalgirio viršūnės žygeiviai dar planuoja aplankyti Lietuvos alpinizmo pionieriaus Gedimino Akstino vardo viršūnę, Lietuvos alpinistų viršūnę, įveikti ne vieną įvairaus sudėtingumo perėją.

„Žalgirio mūšio metinės yra svarbi data, kurią nori pažymėti visi. Mes kopsime į Žalgirio viršūnę. Ji yra Kirgizijos kampelyje netoli sienos su Kinija. Tai įdomi, bet atšiauri vieta, nedažnai lankoma“, – sakė ekspedicijos vadovas Romas Apulskis. Anot jo, tarp kopiančiųjų nebus visiškų naujokų, tačiau keli žmonės pirmą kartą išbandys jėgas tokioje ilgoje ir sudėtingoje ekspedicijoje. Pirmasis įkopęs į Žalgirio viršūnę V.Stepulis prisiminė, kad prieš 40 metų Žalgirio vardas lietuviams buvo toks pat svarbus, kaip ir šiandien.

VUŽK nuotr./Tian Šanio kalnai. Kairėje - Žalgirio viršūnė.
Tian Šanio kalnai. Kairėje - Žalgirio viršūnė.

„Tai buvo šventas žodis. 1969 metais išvažiuodamas į ekspediciją iš Vilniaus jau žinojau, kad ieškosiu Žalgirio viršūnės. Ir ne bet kokios, o tokios, kuri būtų gerai matoma, įspūdinga. Ieškoti dar nepaliestos viršukalnės ėjome pasiėmę 100 vaikiško šokolado plytelių, nes kitokio maisto nebeturėjome. Perkopę kalnagūbrį iš karto pamatėme tą viršūnę. Oras sugedo, snigo, tad viršūnę pasiekėme šlapi ir sušalę“, – 1969 metus prisiminė V.Stepulis.

Po kelių dienų prasidėsianti ekspedicija vyks 3–4 km aukštyje. Aukščiausias taškas – Žalgirio viršūnė (4850 m), 40 metrų aukštesnė nei aukščiausia Europoje Monblano viršūnė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos