Rezultatai lentynose – akivaizdūs
Jei prieš kurį laiką verslai žiedinės ekonomikos link suko tiek, kiek reikalauja įstatymai ir tik dėl jų, šiandien Lietuvoje stebime jau visiškai kitą situaciją. Pereiti prie tvaraus verslo skatina sąmoningumas – ir paties verslo, ir vartotojų, o galiausiai – milžiniška konkurencija globaliame pasaulyje, kur tvarumas jau vienas iš esminių kriterijų, o jo reikšmė tik augs.
Norint pasiekti gerų rezultatų šioje srityje, būtina įvairaus spektro verslų ir mokslo simbiozė, apie kurią kalbėta „Žalio taško“ inicijuotoje praktinėje konferencijoje „Pakuotės DNR. Tvarios partnerystės akceleratorius“.
Su tuo sutinka ir pakuočių gamybos versle jau kelis dešimtmečius besisukančios „Retal Lithuania“ pardavimų direktorius. R. Bazinys tikino, kad įmonė šiandien stengiasi bendrauti su mokslu, dažniausiai siekiant spręsti konkrečius technologinius klausimus, bet ši sinergija jau atnešė apčiuopiamų rezultatų. Ateityje, pasak pašnekovo, neišvengiamas ir dar glaudesnis ryšys, ieškant inovatyvių sprendimų.
„Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad „Retal Lithuania“ nėra galutinių pakuočių kūrėja, bet joms išpūsti skirtų ruošinių, dar kitaip vadinamų preformomis, gamintoja. Taigi galutiniai pakuotės vartotojai nėra mūsų tiesioginiai klientai, tačiau per mūsų gaminamos žaliavos pirkėjus – vandens, pieno, sulčių ir kitų skystų produktų gamintojus – visuomenės lūkesčiai bei tendencijos pasiekia ir mus. Turime reaguoti, todėl nuolatos ieškome tvaresnės pakuotės sprendimų bei gamybos galimybių“, – aiškino pašnekovas.
Per 20-metį, pasak R.Bazinio, pakuočių rinkoje yra įvykę akivaizdūs pokyčiai, ko gero, vartotojams geriausiai matomas pavyzdys – pakuočių lengvėjimas: „Daug investavome, kad pritaikytume savo liejimo formas lengvesnių preformų gamybai. Pokyčiai vyko palaipsniui, nes jie nepigūs – vienos formos gamyba kainuoja per pusę milijono eurų, o jų iš viso turime apie 60. Tačiau rezultatas yra akivaizdus. Jei prieš dvidešimtmetį įprastas 1,5 litro vandens butelis svėrė 40 ar daugiau gramų, tai šiandien tokios pačios talpos butelis sveria 25 gramus. Tai – laimėjimas, nes leidžia tokį patį kiekį skysčio tiekti sunaudojant beveik dvigubai mažiau plastiko.“
Didžiausias iššūkis – užtikrinti kokybę
R. Bazinys įsitikinęs, kad šiandieninį verslą ieškoti inovatyvių ir tvarių sprendimų veda žiedinės ekonomikos ir ekologijos suvokimas: Manau, kad prieš kokius 10-metų tai dar galėjo būti ekonomika, bet šiandien, galvoju, kad ekologijos įtaka kasmet auga. Aišku, yra nauji europiniai reikalavimai, direktyvos, bet aš sakyčiau, kad tiesiog prasidėjo kita era. Jau, pavyzdžiui, nuo 2025 metų numatomi reikalavimai, kad pakuotėje būtų ne mažiau kaip 25 proc. perdirbtos, antrinės žaliavos.“
Paklaustas, su kokiais esminiais iššūkiais judėdami žiedinės ekonomikos link susiduria „Retal Lithuania“ ir apskritai verslas, įmonės pardavimų vadovas vienareikšmiai įvardija siekį išlaikyti kokybę. „Antrinė žaliava jau yra praėjusi vieną, antrą, trečią, o kas ten žino – gal ir daugiau gyvenimo ciklų. Taigi su kiekvienu ciklu jį grįžta vis prastesnės kokybės, o mums kyla uždavinys – kaip ją išlaikyti. Aišku, tai remiasi į perdirbimo technologijas, kurios tobulinamos, tačiau šiandien matome, kad perdirbta medžiaga turi niuansų, taigi turime su jais susitvarkyti – išspręsti kokybės stabilumo klausimą“, – apie tai, į ką labiausiai koncentruojamasi, kalbėjo pašnekovas.
R. Bazinys pasakojo, kad šis procesas apima labai daug grandžių – net ir gamybinė infrastruktūra turi būti pritaikyta antrinei žaliavai: „Iš rinkos surinkti buteliai yra nevienodi, po perdirbimo matyti, kad iš vienos rinkos surinkti buteliai yra vienokių savybių, iš kitos – kitokių. Mes, ko gero, visame cikle esame paskutinė grandis, kuri turi tai sulyginti ir tuos skirtumus kiek įmanoma „išgaudyt“. Tam dirbame ir su mokslininkais, mėginame kurti įvairias technologijas. Su mokslininkais nedirbame ištisai, tačiau kai susiduriame su viena ar kita problema, kreipiamės ir tikrai yra kelios sėkmės istorijos, kai pavyko išspręsti.“
Kalbėdamas apie naujoves, „Retal Lithuania“ pardavimų vadovas kaip vieną naudingesnių būtent jų sektoriui išskiria cheminį perdirbimą, kuris turi nemažą įtaką kokybei. „Dabar viena iš svarbiausių tendencijų rinkoje yra perdirbimas. Šiuo metu tradiciniu laikomas mechaninis perdirbimas, kai antrinės žaliavos, taikant specialias technologijas, yra sumalamos, išplaunamos, atskiriamos ir perlydomos į naujas granules, aš čia labai jau bendrai apibūdinau procesą.
Šis tradicinis procesas, kaip jau minėjau, turi trūkumų, nes žaliava, pavadinkime vaizdžiai, atsineša „genetines ligas“, su kuriomis kovoti galutiniame gamybine procese yra sunku. Šiandien jau vis dažniau kalbame apie naują kryptį, kuri yra progresyvi, tai – cheminis antrinės žaliavos perdirbimas. Jo metu žaliavos išskaidomos iki molekulinio lygio, perdirbamos ir iš to gaunama jau visai kito lygio žaliava. Su šita medžiaga mums dirbti jau visai kitas reikalas nei su tradiciniu būdu perdirbta, tai – naujos kartos produktas“, – apie naujas tendencijas kalbėjo R. Bazinys.
Paklaustas, ar artimiausiu metu vartotojai galės fiziškai apčiuopti pakuočių pokyčių, pašnekovas nusijuokė, kad lengvinimo procesas, veikiausiai jau pasiekė ribas. Šiuo metu dar bandoma lengvinti, bet tai jau – mikrožingsniai. Ateities vartotojai, pasak R.Bazinio, pokyčius matys skaitydami etiketes ir tikimasi, kad vertins produktus, gyvenančius ne pirmą ciklą.
