Žiedinė ekonomika siekia kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą. Todėl Žaliąjį kursą pasirinkusi Europos Sąjunga skatina pažangų produktų projektavimą, pakartotinį produktų naudojimą ir taisymą, perdirbimą, darnų vartojimą ir naujoviškus verslo modelius, tokius kaip produktų nuoma, skolinimas, dalijimosi paslaugos.
Europos lyderiai sutaria, kad reikia skatinti perėjimą nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos. O kad žiedinės ekonomikos principai apimtų vis daugiau sričių, turi įsitraukti kiekviena valstybė, bendruomenė, žmogus. Svarbus vaidmuo tenka ir verslo įmonėms, organizacijoms.
Pastarųjų metų pavyzdžiai Lietuvoje rodo, kad didelių pokyčių ekonomikos žiediškumo link galima pasiekti mažais kasdieniais žingsneliais. Svarbu, kad šiuos žingsnelius atliktų – naujus įpročius suformuotų – kuo daugiau gyventojų. Tvaresnė ateitis gali prasidėti nuo vos 3 įpročių:
Didelių pokyčių ekonomikos žiediškumo link galima pasiekti mažais kasdieniais žingsneliais.
Rūšiuokite atliekas. Lietuva vis dar atsilieka nuo pažangiausių Europos valstybių, kurios vien dėl atliekų rūšiavimo ir perdirbimo sutaupo milijonus eurų.
Kita vertus, mūsų šalyje daugėja pavyzdžių, kurie rodo, kad gyventojai yra linkę aktyviai prisidėti ir palaikyti svarbias permainas. Antai beveik penkerius metus Lietuvoje veikianti užstato sistema jau padėjo surinkti apie 2,7 milijardo pakuočių, kurios virto antrinėmis stiklo, aliuminio, geležies ir plastiko žaliavomis.
Iš taromatų ir kitų surinkimo vietų į VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skaičiavimo centrą atgabenamos pakuočių atliekos yra vertinamos kaip aukštos kokybės antrinė žaliava, kurią lengva išvalyti ir perdirbti. Todėl tuščia aliuminio skardinė gali būti perdirbta ir vėl sugrįžti į rinką vos per 60 dienų. Aliuminio perdirbimas leidžia sutaupyti daugiau negu 90 proc. energijos lyginant su šio metalo gamyba iš pirminių žaliavų, o vienos tonos aliuminio perdirbimas aplinką apsaugo nuo 9 tonų CO2.
Taigi, remiantis USAD duomenimis, per vienuolika šių metų mėnesių Lietuvoje grąžinta per 226,6 mln. skardinių – visos jos virto maždaug 3768 tonomis vertingos žaliavos, ir vien tai padėjo išvengti beveik 34 tūkst. tonų CO2.
Gyventojai yra linkę aktyviai prisidėti ir palaikyti svarbias permainas.
Rudenį Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad daugumą (85 proc.) respondentų būtent užstato sistemos atsiradimas paskatino atsakingiau žiūrėti į visų atliekų rūšiavimą.Tausokite energiją vos vienu judesiu. Technologijų pažanga padeda rasti būdų, kaip elektros energiją naudoti efektyviau, taip pat – kaip jos pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Ne veltui žaliosios energetikos plėtra yra viena iš strateginių Europos Sąjungos Žaliojo kurso politikos krypčių.
Tačiau tausodami elektros energiją jau dabar galime prisidėti prie aplinkos apsaugos ir mažesnių CO2 emisijų. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad šiemet per užstato sistemą surinktų skardinių, PET ir stiklo butelių perdirbimas sutaupė 115 tūkst. MWh elektros energijos – tiek užtektų Vilniaus gatvėms apšviesti beveik šešerius metus.
O kiek energijos galėtumėte sutaupyti, jeigu tiesiog vienu rankos mostu ištrauktumėte nenaudojamo prietaiso laidą iš elektros lizdo?! Arba įprastumėte ištraukti įkroviklį, kai nekraunate savo telefono ar nešiojamojo kompiuterio.
JAV atlikti skaičiavimai rodo, kad namų elektroninė įranga net 75 proc. visos savo suvartojamos elektros energijos išnaudoja, kai yra išjungta, bet neatjungta nuo elektros tinklo.
Daugiau kalbėkite apie tvarią gyvenseną. Aplink jus tikrai atsiras žmonių, kurie nėra girdėję apie tvarumą, žiedinę ekonomiką ir jos svarbą visos planetos ateičiai. Galbūt atliekų nerūšiuoja ir užstato sistema dar neįprato naudotis jūsų draugas? Galbūt jūsų vaikams būtų įdomu sužinoti, kad sutaupyta elektros energija yra daugiau negu pinigai, už kuriuos galima nusipirkti saldainių. Kiekvienas toks „galbūt“ yra įdomaus pokalbio ir diskusijos tema.
Šeimoje net galima pažaisti žaidimą, kuris narys išvardins daugiausia būdų, kaip visi kartu galite prisidėti prie žiedinės ekonomikos.
Apskritai, siekiant gyventi tvariau, kiekvienas pokytis pirmiausia prasideda mūsų galvose. Todėl patariama:
– prieš perkant naują daiktą pamąstyti bei aptarti, ar jis tikrai bus reikalingas ir naudojamas;
– prieš išmetant seną daiktą, pagalvoti, kam kitam jis praverstų;
– renkantis pirkinį, pasidomėti, ar tvariai jis buvo pagamintas, ar pasibaigus naudojimo laikui jis galės grįžti į naują ciklą.
Europos Parlamento duomenimis, atliekų prevencija, ekologinis projektavimas, pakartotinis atliekų naudojimas ir panašios priemonės galėtų padėti ES įmonėms per metus sutaupyti 600 mlrd. eurų grynųjų lėšų, o bendras per metus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų 2–4 procentais.
Bendras per metus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų 2–4 procentais.
Perėjimas prie žiedinės ekonomikos gali būti naudingas, nes sušvelnintų poveikį aplinkai, padidintų žaliavų tiekimo saugumą, padidintų konkurencingumą, paskatintų inovacijas bei naujų darbo vietų kūrimą, suteiktų galimybę vartotojams įsigyti daugiau patvarių ir pažangių produktų, kurie pagerintų gyvenimo kokybę.
