Mykolo Romerio universiteto mokslininkas dr. Simas Mykolas Poškus atkreipia dėmesį, kad tvarus gyvenimo būdas susideda iš daugybės mažų elementų – kasdienių įpročių. Būtent dėmesys kiekvienam smulkiam elementui praturtina žinias, padeda ugdyti įpročius ir galiausiai virsta puikiais rezultatais. O spręsdami taršos ir klimato kaitos problemas visi kartu nuveikti turime labai daug, įsitikinęs mokslininkas.
Viena iš opiausių taršos problemų - vienkartinio plastiko naudojimas.
Anot S. M. Poškaus, vieną iš opiausių taršos problemų sukelia smarkiai išaugęs vienkartinio plastiko naudojimas. Remiantis Europos Parlamento duomenimis, kasmet europiečiai išmeta apie 26 milijonus tonų plastiko atliekų, o iš jų perdirbti surenkama mažiau nei 30 procentų.
Plastiko gamyba pastaraisiais dešimtmečiais padidėjo nuo 1,5 mln. tonų 1950 metais iki 322 mln. tonų 2015 metais ir toliau kopia tik aukštyn. Tad tiek visos ES, tiek nacionaliniu lygiu ieškoma sprendimų, kurie padėtų sumažinti plastiko atliekų vežimą į sąvartynus, o didintų plastiko perdirbimą.
Aplinkosaugos ekspertai pateikia penkis patarimus, kurie padės kitąmet gyventi tvariau
Pasiimti nuosavą maišelį ir termosą. S. M. Poškus teigia, kad prisidėti prie plastiko taršos mažinimo padeda tiesiog nuosava gertuvė ir termosas, taip pat – medžiaginis krepšys pirkiniams. „Atsineškite į kavinę savo daugkartinį puodelį – nereikės imti vienkartinio su plastiko dangteliu. Jeigu kavą geriate kasdien, tai per metus aplinką apsaugosite nuo didelės krūvos puodelių ir dangtelių. Ir tai – tik vienas pavyzdys, kaip galite išvengti vienkartinių daiktų“, – sako mokslininkas.
Medžiaginis maišelis ar pirkinių krepšys, anot pašnekovo, taip pat yra žingsnis į priekį tausojant gamtą. „Kai neperkate plastikinio maišelio, o prekes kraunate į nuosavą daugkartinį, sutaupote pinigų ir išvengiate plastiko atliekų“, – pabrėžia S. M. Poškus. Jis pataria pirkti nefasuotus vaisius ir daržoves, o vienkartinius nemokamus maišelius pakeisti daugkartiniais, tvariais smulkių produktų maišeliais.
Nuosavą daugkartinį maišelį naudokite apsipirkdami ne tik maisto, bet ir kitose parduotuvėse, kuriose įsigytas prekes jums pasiūlo įdėti į vienkartinį maišelį. „Apskritai, jeigu vienkartinio plastiko naudojimas yra neišvengiamas arba itin nepatogus, derėtų bent jau šį plastiką tinkamai išrūšiuoti perdirbimui“, – teigia mokslininkas.
Naudotis užstato sistema. Nors Lietuvoje kasmet pasiekiamas vis naujas grąžintų užstato pakuočių rekordas, tačiau pasistengti vis dar yra kur. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, pernai vartotojai grąžino 85 procentus visų į rinką išleistų stiklo pakuočių, dalyvaujančių užstato sistemoje. Kai PET plastiko pakuočių surinkta atitinkamai 92 procentai, o metalinių skardinių – 93 procentai. Stiklo butelis yra trapiausia ir sunkiausia pakuotė – dėl šių priežasčių vartotojams stiklą sudėtingiau atgabenti į taros surinkimo vietas. O keli procentai nesurinktų stiklo butelių – tai tonos gamtoje paliktų atliekų, kurios visiškai suirs tik po milijono metų.
Surinktos vienkartinės pakuotės virsta aukštos kokybės antrinėmis žaliavomis.
Tuo tarpu surinktos vienkartinės pakuotės virsta aukštos kokybės antrinėmis žaliavomis, iš kurių vėl pagaminamos PET pakuotės, skardinės ar stiklo buteliai. Dalis atliekų perdirbimo vyksta čia pat Lietuvoje, taip dar labiau įtvirtinant žiedinės ekonomikos principus. Todėl nemažai kitų Europos Sąjungos šalių domisi Lietuvos patirtimi ir taip pat ketina įsidiegti panašias sistemas, o Latvija užstato sistemą nusprendė įsidiegti jau 2022 metais.
Šiukšles visada išsinešti su savimi. 10 centų užstatas yra tik menka paskata tuščią užstato pakuotę atnešti iki taromato ar kitos surinkimo vietos. Sąmoningi piliečiai pakuotes grąžina, nes nori gyventi švariau ir tvariau. Per rudenį surengtą apklausą 85 proc. respondentų nurodė, kad užstato sistema juos apskritai paskatino rūšiuoti. Dar daugiau žmonių (92 proc.) pripažino, kad Lietuvoje įvedus pakuotės užstato sistemą, parkuose, paežerėse ir kitose žmonių lankomose gamtos vietose sumažėjo paliekamų šiukšlių.
„Jeigu po iškylos gamtoje su savimi galite pasiimti tuščią butelį, vadinasi, nebūtų sudėtinga pasiimti ir visas kitas atliekas, kurių didelę dalį sudaro įvairios maisto pakuotės“, – sako Nemuno kilpų regioninio parko direktorė Dalia Križinauskienė.
Pasak jos, jeigu žmonės išsiugdytų įprotį nepalikti šiukšlių gamtoje, jiems nereikėtų skųstis dėl šiukšliadėžių stygiaus miškuose, pažintiniuose takuose. Juk komunalininkai po miškus nevažinėja ir atliekų nerenka – viską tenka iškuopti parkų darbuotojams, miškininkams. Gamtos mylėtojus ir pažintinių takų lankytojus D. Križinauskienė kviečia kitąmet lankant regioninius parkus įsigyti lankytojo bilietą, kurio vertė vos 1 euras, užtat pagalba parkui – milžiniška: už surinktas lėšas gerinama parkų infrastruktūra, įrengiami informaciniai stendai, remontuojami takai.
Šventės – be balionų. Balionai tapo neatskiriama įvairių atidarymų, gimtadienių ar vestuvių dalis, tačiau gamtos apsaugos specialistai įspėja, kad į orą per šventes paleisti balionai padaro labai didelę žalą.
Pirmiausia nuo jų nukenčia vandens telkinių gyvūnai, taip pat paukščiai, kurie praryja susprogusių balionų liekanas arba įsipainioja į balionų virveles. Būtent švenčių atributai sparčiai pildo ir plastiko šiukšlių salas vandenynuose, o jūrų vėžliai balionus neretai supainioja su medūzomis – praryja, bet negali suvirškinti, todėl sutrinka jų organizmo veikla. Taigi, per šventes džiaugsmą žmonėms teikiantys balionai gyvūnams gali sukelti traumas, ligas ir net žūtį.
Į orą per šventes paleisti balionai padaro labai didelę žalą.
Dėl balionų pyksta ir elektros tinklų prižiūrėtojai. Pasirodo, kad JAV į orą paleisti balionai sukelia net iki 20 proc. visų elektros linijų sutrikimų, kurie paralyžiuoja tūkstančių namų ūkių gyvenimą ir įmonių veiklą.
