Portalas treehugger.com apžvelgia keletą pastarojo meto tyrimų, patvirtinančių neginčijamą gamtos svarbą visokeriopai mūsų gerovei.
1. „Miško maudynių“ nauda
Japonai vaikštinėjimą miške, kuriuo siekiama atsipalaiduoti ir nusikratyti streso vadina „shinrin-yoku“ – miško maudynėmis. Įrodyta, kad ši praktika teigiamai veikia sveikatą.
Vienas tokių miško maudynių tyrimas palygino žmogaus organizmo reakciją į miesto aplinką ir miškingą aplinką ir atskleidė, kad pastaroji, palyginti su miesto klimatu, mažina streso hormonu vadinamo kortizolio koncentraciją kraujyje, lėtina pulsą, mažina kraujospūdį ir suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą (vegetacinės nervų sistemos dalis, veikianti, kai žmogus atsipalaiduoja ir patiria malonių emocijų).
Mokslininkai mano, kad miškas mus taip veikia iš dalies todėl, kad jame su oru įkvepiame jame esančių įvairių fitoncidų – lakiųjų antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčių organinių junginių, kuriuos išskiria medžiai.
2. Gyvenate mieste? Ieškokite kuo žalesnio rajono
Ilgą laiką Ekseterio universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkų vykdytas tyrimas atskleidė, kad žmonės, gyvenantys miestuose, kuriuose yra daugiau žalumos, būna laimingesni už tuos, kurių kaimynystėje žaliųjų erdvių mažiau.
Galbūt nustebsite, tačiau tyrėjų apskaičiavimu, su žaliąja erdve siejamas savijautos pagerėjimas prilygsta maždaug trečdaliui laimės pojūčio, lydinčio laimingai susituokusiuosius ir dešimtadaliui pasitenkinimo gyvenimu, kurį jaučia dirbantieji savo svajonių darbą.
Žinoma, jei jau įsikūrėte nelabai žaliame rajone, imti ir persikraustyti gali būti ne taip lengva, bet jei dar tik renkatės, kur gyventi, šį atradimą verta turėti omenyje.
3. Paprasta, bet veiksminga – pasivaikščiokite parke
Neseniai Škotijos mokslininkai atliko tyrimą pasitelkę nešiojamus EEG aparatus – jie stebėjo tyrimo dalyvių, vaikštinėjusių po skirtingas Edinburgo miesto apylinkes, smegenų veiklą.
Žmonėms vaikštant judriose miesto vietose, jų smegenų bangų modeliai nuolat rodydavo, kad jie labiau įsiaudrinę ir sudirgę, nei tada, kai tiriamieji eidavo per parką – tuomet smegenų bangų rodmenys būdavo panašūs į tokius, kurie matomi žmogui medituojant, rašo „New York Times“.
4. Reikia tik penkių minučių
Žurnale „Environmental Science & Technology“ publikuotas tyrimas parodė, kad vos kelios minutės, praleistos gamtos apsuptyje gali pagerinti žmogaus savivertę, kuri turi glaudžią sąsają su gera fizine ir emocine savijauta.
Tyrėjai išanalizavo dešimties skirtingų atskirų tyrimų duomenis ir apžvelgė įvairią veiklą, kuria žmonės užsiima gamtoje, tokią kaip kaip vaikščiojimas, sodininkystė, važinėjimas dviračiais, žvejyba, plaukiojimas baidarėmis, jodinėjimas ir ūkininkavimas.
Gali pasirodyti neįtikėtina, tačiau, pasak mokslininkų, kad žmogus imtų labiau pasitikėti savimi ir geriau save vertinti, jam pakanka vos penkių minučių buvimo gamtoje „dozės“.
„Atliekant teigiamo gamtos poveikio žmogaus psichinei sveikatai tyrimus mums pirmą kartą pavyko mokslinėje literatūroje parodyti konkretaus gamtoje praleisto periodo ir organizmo reakcijos sąsajas“, – sakė Esekso universiteto mokslininkas Julesas Pretty.
5. Gėlių aromatų galia
Daugelis iš mūsų teigiamai reaguoja į malonius gėlių kvapus – taip pastebėję mokslininkai jau atliko daugybė tyrimų, kaip gėlių kvapai veikia mūsų savijautą ir elgesį. Vieno eksperimento metu tyrėjai atrado, kad žmonės, būdami gėlėmis kvepiančiame kambaryje pasijunta laimingesni ir elgiasi draugiškiau.
Viena šiame tyrime dirbusi mokslininkė, Jeannette Haviland-Jones iš Rutgerso universiteto Jungtinėse Valstijose teigia, kad gėlių kvapus galima laikyti savotiška manipuliavo emocijomis priemone ir kad jie tikrai gerina nuotaiką.
„Gėlių kvapai gali jus pradžiuginti, jie skatina socialinę sąveiką, draugiškumą, atvirumą bendravimui“, – sako ji.
Tikra tiesa – juk nuotaika išties pragiedrėja, kai nosį pakutena svaigus žydinčių jazminų krūmų ar subtilus levandų aromatas!
