Tuo metu generalinis miškų urėdas teigia palaikantis urėdijų reformą, tačiau baiminasi, kad ji nebūtų įgyvendinama paskubomis.
Reformą įgyvendinti reikėtų per 2–3 metus
„Visus parengiamuosius darbus reikia atlikti per šiuos metus, o kitąmet sudėlioti visus taškus ant i, nes kitąmet gali prasidėti pasirengimas savivaldos rinkimams, o urėdijos susijusios su darbo vietomis, yra įvairūs interesai. Kitu atveju yra nemaža grėsmė, kad procesai vėluos ir turėsime situaciją, kaip su socialiniu modeliu, kai yra priimami sprendimai paskutinę dieną, o vėliau jie yra atšaukiami“, – BNS sakė „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ž.Maurico manymu, siūlymas pertvarkyti miškų urėdijas yra sveikintinas, tačiau ateitis parodys, ar pasirinkti modeliai leis pasiekti norimus tikslus.
„Miškininkystės sektorius potencialiai gali turėti daugiau nesuderinamumų, tam tikrų interesų, potencialių konfliktų ir čia laukia nelengvas darbas. Būtų teigiamas ženklas, jei pavyktų reformą įgyvendinti ne paskutinę dieną, ne paskutiniais kadencijos metais“, – pridūrė jis.
Ž.Maurico manymu, siūlymas pertvarkyti miškų urėdijas yra sveikintinas, tačiau ateitis parodys, ar pasirinkti modeliai leis pasiekti norimus tikslus.
„Manyčiau, kad bent jau darbų pradžia yra įkvepianti, nes urėdijos yra ne kartą linksniuotos kaip ne itin geras efektyvus valdymo pavyzdys, urėdijos labiau būdavo valdymo struktūros, kurios atstovavo tam tikriems regionų ar savivaldybių interesams, bet tai nereiškia, kad tas valdymo modelis buvo efektyviausias, žvelgiant iš visos Lietuvos perspektyvos.
Be abejo, kaip ir visų reformų metu bus nepatenkintųjų, bus bandymų kaišioti pagalius į ratus ir belieka žiūrėti, koks bus galutinis modelis ir ar jis leis pasiekti tuos tikslus, kurie yra iškelti. Vertinčiau tai kaip startą tinkama linkme, tačiau artimiausi metai parodys koks bus galutinis modelis ir ar jis funkcionuos, kaip tikimasi“, – kalbėjo ekonomistas.
Pertvarkai būtina politinė parama – V.Rūkas
Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas teigė, kad miškų urėdijų reformai būtina politinė parama.
„Žinant, kaip tą reformą reikia vykdyti, manau, kad startui ir įgyvendinimui iki dvejų metų laikotarpis yra pakankamas. (...) Jeigu viskas vyks sklandžiai, bus politinė parama, nebus didelių prieštaravimų, dveji metai yra tikrai įveikiamas laikotarpis tiek reformai paruošti, tiek balsavimų ją įtvirtinti“, – BNS sakė V.Rūkas.
Jo manymu, iš šiuo metu veikiančių 42-jų miškų urėdijų turėtų likti viena, kuri galėtų efektyviau skirstyti išteklius kitiems padaliniams.
„Dabartinis urėdijų skaičius administraciškai yra niekuo nepagrįstas. Akivaizdu, kad visus administracinius resursus galima sujungti ir padaryti efektyvesniais. (...) Mano nuomone, viena įstaiga, viena urėdija būtų geriausias variantas ir tada jos viduje būtų galima skirstyti resursus į regionus“, – svarstė analitikas.
V.Rūko teigimu, naujoji valdžia rodo norą pertvarkyti sistemą ir tikimasi, kad Aplinkos ministerija bus viena iš tų institucijų, kuri sugebės įgyvendinti reformas.
„Urėdijas kontroliuojančių institucijų reforma praėjo ramiai, vietoje kelių institucijų liko viena, bet kur yra lėšos, pinigai, projektai, reformą įgyvendinti yra sudėtingiau, įvairių interesų yra daugiau. Tikiuosi, kad galime šoktelti į kitą kokybės lygmenį ir galime tai įgyvendinti“, – vylėsi Investuotojų asociacijos valdybos narys.
Pavyzdį galima imti iš kaimynų, sako R.Ambrazevičius
Asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius sako, kad reforma yra būtina ir sveikintina, o gerosios praktikos pavyzdžių galima pasisemti iš kaimyninių valstybių.
„Tarkime, Švedijoje ar kaimyninėje Latvijoje vienas miškų ūkio darbuotojas prižiūri atitinkamai keliolika ir kelis kartus daugiau miško ploto bei generuoja keliolika ir kelis kartus daugiau pajamų nei Lietuvoje. Abejose šiose valstybėse miškų valdymas konsoliduotas vienoje įmonėje, kaip dabar siūlo ir aplinkos ministras K.Navickas. Noriu pabrėžti, kad tiek Švedija, tiek Latvija savo miškų ūkyje siekia laikytis tvarumo principų, tad skirtumus lemia ne koks nors beatodairiškas miškų pardavimas, bet būtent efektyvesnė valdysena – aiški struktūra, aiškūs ir viešai skelbiami tiek finansiniai, tiek nefinansiniai tikslai“, – BNS sakė R.Ambrazevičius.
Jo manymu, ryžtingų veiksmų Lietuvos miškų ūkyje galima imtis jau artimiausiais metais.
„Sunku pasakyti, kiek ši reforma galėtų užtrukti. Visi prisimename nesėkmingus bandymus ją pradėti anksčiau. Tačiau jei permainų bus siekiama ryžtingai, manau, į priekį smarkiai galima pažengti ir per artimiausius metus. Visa reforma, turint galvoje dabar urėdijose dirbančių žmonių skaičių, greičiausiai užtruktų keletą metų“, – sakė R.Ambrazevičius.
DNB bankų grupės vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka BNS teigė mananti, kad Lietuvoje urėdijų skaičių galima būtų mažinti keliskart.
„Lietuvoje urėdijos yra žaizda, kuri neužgyja jau kurį laiką. Pavyzdžiui, Latvijoje urėdijos yra vienos geriausių valstybinių įmonių pavyzdžių. Tuo tarpu Lietuvoje ekonomine prasme situacija su urėdijomis yra tragiška, nes neturime nei ekonominio masto, išlaidos yra didelės, pelningumas yra labai mažas, 42 urėdijų valdymas nėra harmonizuotas tarpusavyje. Manau, kad urėdijų skaičių būtų galima drąsiai mažinti du ar net tris kartus“, – BNS sakė J.Rojaka.
Ji teigė tikinti, kad dabartinei valdžiai užteks ryžto įgyvendinti pertvarką, tačiau pažymėjo, kad reformuojant urėdijas, reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp ryžtingų veiksmų, ekonominės logikos ir aplinkosaugos.
Generalinis urėdas reformos laukia
Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis BNS teigė jau seniai laukiantis pertvarkos, tačiau teigia, kad ji neturėtų būti įgyvendinama paskubomis.
„Pertvarkos laukiame, jai pritariame. Pertvarkos aš laukiu daug metų, nesulaukiu. Tik pertvarka nelygi pertvarkai, žiūrėsime kaip bus. (...) Aš įsivaizduoju, kad turėtų likti viena įmonė, tik nežinau, per kiek laiko. Tam reikia normaliai, šiuolaikiškai, ekonomiškai, finansiškai, skaidriai, viešai viską pagrįsti, atlikti studijas, apskaičiuoti ekonominius efektyvumus. Bet tai neturėtų būti daroma per pusę metų ar greičiau, nes gali kilti įvairių socialinių problemų, reikia, kad nebūtų daug žmonių atleista“, – BNS sakė R.Prūsaitis.
Jo manymu, per šiuos metus tinkamai pasiruošus urėdijų reformai, ją būtų galima įgyvendinti iki 2018 metų vidurio ar 2019-ųjų pradžios.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas ketvirtadienį pasiūlė pertvarkyti valstybinių miškų ūkį ir įkurti vieną miškų valdymo įmonę. Pasak jo, pertvarka siekiama efektyviau valdyti miškų ūkį bei skaidrinti sektorių.
Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 pelno siekiančios miškų urėdijos, kuriose dirba apie 4000 darbuotojų, iš kurių maždaug 1200 miškininkų ir 800 administracijos darbuotojų.
Valstybės kontrolė teigia, kad valstybinis miškų ūkis yra nepakankamai skaidrus ir efektyvus. Jį kritiškai vertina bei konsoliduoti siūlo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO), kurios nare siekia tapti Lietuva.