Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius teigia, kad 175 skaičius išvestas atsižvelgiant į suskaičiuotų šeimų ir išgyvenančių jauniklių skaičių.
„Tai buvo padaryta remiantis sutartomis limitų skaičiavimo taisyklėmis, Vilko apsaugos planu. Rezultatas skaičiavimo buvo toks, kad vilkų sumedžiojimo limitas turėjo būti patvirtintas 175 individų lygyje.
Paaiškinsiu skaičiavimus – skaičiuojamas limitas atsižvelgiant į palikuonių susilaukiančių šeimų skaičių. Apskaičiuota, kad Lietuvoje gyvena ne mažiau nei 54 vilkų šeimos, kurios veda jauniklius. Iki rudens statistiškai išgyvena 3,25 jauniklio. Sudauginus šiuo skaičius gaunasi 175,5 individo. Aplinkos ministerija nustatė 175 sumedžiojimo limitą“, – teigia Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas.
Darydami tokius drastiškus žingsnius, didindami limitus dvigubai, pusantro karto, mes galime įsivaryti į tokį patį kampą.
Praėjusiais metais, pažymi jis, buvo suskaičiuotos ne mažiau nei 37 vilkų šeimos, todėl ir medžiojimo limitas buvo 120.
Tokiu matematiniu vilkų skaičiavimu nėra patenkinti asociacija „Baltijos vilkas“. Jos atstovas Vaidas Balys teigia nesuprantantis, kodėl ministerija pasirinko tvirtinti didžiausią leistiną skaičių.
„Žiūrime ne į buhalterinį priėjimą, bet iš tikrųjų kaip limitas keitėsi. Paėmus pernykštį limitą – 120 – jis pilnai atitiktų plano nuostatas, nes planas nenurodo, kad turi būti imamas maksimumas. Iš principo šiais metais limitas galėjo būti nuo 0 iki 175. <...>
Mes nematome svarių argumentų, kodėl reikia tokiais tempais, jeigu žiūrėtume trejus metus, tai iš viso būtų trigubai, didinti limitus žinant, kad kai kurie dalykai vilkų populiacijoje pasimato tikrai ne iš karto. Pavyzdžiui, <...> žinome, kad prieš 50 metų genetinė įvairovė buvo ypatingai susiaurėjusi ir iki šiandien neatsistačiusi. Darydami tokius drastiškus žingsnius, didindami limitus dvigubai, pusantro karto, mes galime įsivaryti į tokį patį kampą“, – teigia asociacijos atstovas.
Jokio genetinio susiaurėjimo per 3-4 metus neįvyko.
V.Balio žodžiuose argumentacijos pritrūko ir Aplinkos ministerijai. Jos atstovas A.Klimavičius teigia, kad pasiūlyti skaičiai nuo 0 iki 175 neturi jokio pagrindimo, kai didžiausio leistino skaičiaus patvirtinimas gali būti siejamas su stipriai išaugusiu vilkų šeimų skaičiumi – nuo 37 iki 54. Pagal Vilko apsaugos planą, teigia jis, skaičius turi būti išlaikytas nuo 32 iki 62 šeimų.
Kalbėdamas apie genetinius tyrimus, valdininkas pažymėjo, kad vilkai priešpusamžį buvo nustekenti dėl vyravusio sovietinės valdžios požiūrio į gyvūnus. Jo teigimu, šiandien su rūšimi elgiamasi gerokai atsargiau.
„Jokio genetinio susiaurėjimo per 3-4 metus neįvyko“, – mokslininkus cituoja A.Klimavičius.
Žiūrėkite visą pokalbį apie naujai patvirtintą leistiną vilkų sumedžiojimo limitą:
