„Susibūrusi įvairių sričių specialistų darbo grupė sprendžia ir teikia pasiūlymus, kaip kovoti su kopų žemėjimu, jų išpustymu. Iki tol tam tikrose vietose tik fragmentiškai būdavo pastatomos supintos žabtvorės, o šį pavasarį imsimės ilgalaikių, kompleksinių darbų. Tai ir kopų masyvų monitoringas, ir meteorologiniai stebėjimai, ir matavimai, ir aeronuotraukų darymas, ir pustomo smėlio sulaikymas techninėmis priemonėmis. Planuojame naujų draudimų ir poilsiautojams“, – dienraščiui tvirtino KNNP direktorė Aušra Feser.
Naglių kopa, esanti to paties pavadinimo rezervate, per 10 metų tapo penkiais metrais žemesnė (buvo 57,9 metro aukščio, dabar – maždaug 52 metrų).
Dėl žmonių ir gamtos įtakos milžiniški smėliakalniai ilgainiui ėmė nykti: pavyzdžiui, Naglių kopa, esanti to paties pavadinimo rezervate, per 10 metų tapo penkiais metrais žemesnė (buvo 57,9 metro aukščio, dabar – maždaug 52 metrų).
Pasak A.Feser, nuo šių metų turėtų įsigalioti tam tikri ribojimai turistams, lipantiems ant Parnidžio kopos, kur yra saulės laikrodis ir apžvalgos aikštelė: „Uždrausime nuo jos leistis žemyn tiesiai į pietus. Dėl to, kad iki šiol lankytojai bėgdavo kopos šlaitu per smėlį arba čiuoždavo žemyn, susidarė grėsmę keliantis skardis. Saugant jį pasivaikščioti po Parnidžio kraštovaizdžio draustinį bus siūloma iš rytų pusės, kitų vietų“.