Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba (toliau – PPT) 2020 m. iš viso gavo 20 966 pranešimus. 2019 m. pranešimų gauta 17 856, 2018 m. – 18 265, 2017 m. – 15 458, 2016 m. – 13 818, 2015 m. – 12 217. Taigi pernai pranešimų buvo 72 proc. daugiau nei prieš 5 metus.
Gyventojai kreipėsi dėl žvejybos ir medžioklės pažeidimų, neteisėtų kirtimų, vandens transporto priemonių pažeidimų, vandens apsaugos juostų pažeidimų, taršos nuotekomis, atliekų netvarkymo ar deginimo.
2020 m. Vilniaus regiono žmonės į PPT kreipėsi 5 707 kartus (27 proc. nuo visų gautų pranešimų), Kauno – 3 559 (17 proc.), Klaipėdos – 3 093 (15 proc.), Utenos – 1832 (9 proc.), Šiaulių – 2564 (12 proc.), Panevėžio – 1657 (8 proc.), Marijampolės – 830 (4 proc.), Alytaus – 1724 (8 proc.).
Didžiąją dalį gautų pranešimų sudaro pranešimai apie įvykius dėl sužeistų, autoįvykiuose užmuštų ar sužalotų laukinių gyvūnų, taip pat dėl laukinių gyvūnų, esančių nebūdingoje jiems aplinkoje, atklydusių į gyvenamąsias vietoves ar galinčių kelti pavojų žmonėms, jų sveikatai ar turtui.
Iš viso apie įvykius su laukiniais gyvūnais pernai pranešta 9 756 kartus, iš jų 6 958 pranešimai buvo apie laukinių gyvūnų susidūrimus su transporto priemone.
Palyginimui: 2019 m. apie įvykius su laukiniais gyvūnais gauti 9 842 pranešimai, 2018 m. – 9 349, 2017 m. – 8 834, 2016 m. – 7 578 ir 2015 m. – 5 535 pranešimai.
Iš visų 2020 m. gautų pranešimų 50 proc. išsprendė PPT specialistai teikdami konsultacijas, perduodami informaciją medžiotojams ar kitoms atsakingoms tarnyboms. Likę 10 587 (50 proc.) pranešimai buvo perduoti aplinkos apsaugos inspektoriams.
Be pranešimų, susijusių su laukiniais gyvūnais, daugiausia pernai jų buvo dėl žvejybos – 2 128 (21 proc.). Palyginimui: 2019 ir 2018 m. dažniausiai kreiptasi dėl atliekų deginimo (atitinkamai 1 280 ir 1 348 pranešimai), 2017 ir 2016 m. – dėl žvejybos (atitinkamai 1 276 ir 1 350 pranešimų).
Iš 10 587 pranešimų, PPT perduotų aplinkos apsaugos pareigūnams, 593 buvo apie neteisėtus kirtimus (6 proc.), medžioklės pažeidimus – 672 (7 proc.), žolės deginimą – 8, vandens transporto priemonių pažeidimus – 256 (2 proc.), vandens apsaugos juostų pažeidimus – 323 (3 proc.), oro taršą – 934 (9 proc.), taršą nuotekomis – 975 (9 proc.), vandens taršą – 646 (6 proc.), kitą taršą – 256 (3 proc.), atliekų netvarkymą – 1 415 (14 proc.), atliekų deginimą – 1 486 (14 proc.), neteisėtą augalijos skynimą – 9, avarijas – 46, kitus pažeidimus – 632 (6 proc.).
PPT pareigūnai, reaguodami į gautus pranešimus, pernai 2 178 kartus ne darbo metu siuntė AAD valdybų pasyvų budėjimą namuose vykdančius pareigūnus ištirti gautų pranešimų į vietą. 1 409 kartus (65 proc.) išvykimai pasitvirtino ir buvo nustatyti aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymo atvejai: brakonieriavimas, aplinkos teršimas ir kita aplinkai kenksminga veika, tokia kaip atliekų deginimas, netinkamas nuotekų ir srutų tvarkymas.
Palyginimui: PPT pareigūnai, reaguodami į gautus pranešimus, 2019 m. 1 200 kartų ne darbo metu siuntė AAD valdybų pasyvų budėjimą namuose vykdančius pareigūnus ištirti gautų pranešimų į vietą. 730 atvejų (61 proc.) pasitvirtino.
Beje, ir pernai, ir užpernai pasyvų budėjimą namuose vykdantys pareigūnai dažniausiai buvo siųsti ištirti pranešimų dėl brakonieriavimo žvejybos srityje. Pernai tai sudarė 38 proc. visų gautų pranešimų, 2019 m. – 39 proc.
Piliečiai aktyviai praneša ir apie atliekų deginimą. 2020 m. gauti 1 486, 2019 m. – 1 280, 2018 m. – 1 348, 2017 m. – 1 177, 2016 m. – 919 ir 2015 m. – 753 pranešimai. Žmonės dažniausiai skundžiasi, kad kaimynystėje gyvenantys asmenys degina atliekas ar kitas draudžiamas medžiagas, kūrena krosnis draudžiamu kuru, dalis šių pranešimų nepasitvirtina.
Kasmet vis aktyviau pranešama ir apie aplinkos taršą atliekomis. 2020 m. gauta 1 415 pranešimų, 2019 m. – 690, 2018 m. – 486, 2017 m. – 469, 2016 m. – 411, 2015 m. – 381 pranešimas.
