Pagal aplinkosauginį nusiteikimą geriausiai buvo įvertintos Lietuvos socialdemokratų ir Lietuvos žaliųjų partijos, o žemiausius balus gavo ne tik Drąsos kelias, Nacionalinis susivienijimas, Partija „Lietuva – visų“ ir Darbo partija, bet ir šiuo metu Seimo valdančiojoje daugumoje esančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
„Partijų aplinkosauginio nusiteikimo vertinimą atlikome pagal Vyriausiajai rinkimų komisijai partijų pateiktas programų santraukas bei pagal išsamiose programose keliamus ekonominius tikslus. Santraukose ieškojome svarbių aplinkosauginių temų paminėjimo, o programų ekonominiuose tiksluose – žaliosios krypties ir aplinkosauginių principų integravimo. Remdamiesi šio “greitojo„ vertinimo rezultatais sureitingavome partijas pagal jų parodytą dėmesį aplinkai“, – teigia Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
Partijos seka visuomenės aktualijas, bet ambicijos išsiskiria
Siekiant geriau suprasti galimus būsimo Seimo ir Vyriausybės siekius, atlikta detali pagal apklausas didžiausias galimybes patekti į Seimą turinčių partijų programų analizė. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LS) ir Darbo partijos (DP) programose išdėstyta nemažai svarbių aplinkosauginių idėjų ir tikslų. Iš minimų temų matyti, kad partijos seka pilietinės visuomenės iškeliamas aktualijas ir reaguoja į jas. Tačiau bendra pastebima tendencija – vizijos ir daugiau ar mažiau nuoseklaus jos įgyvendinimo plano trūkumas. Programose norėtųsi rasti daugiau konkretumo ir ambicingumo.
Svarbiausias rodiklis, rodantis deklaruojamų aplinkosauginių siekių nuoširdumą ir realumą, yra partijų keliami tikslai ekonomikai, t.y. ar numatoma įgyvendinti Žaliojo kurso pagrindinį tikslą pertvarkyti ekonomiką į klimatui neutralią, draugišką aplinkai ir kuo labiau atsietą nuo išteklių eikvojimo.
Partijų nusiteikimas šioje srityje nevienodas: tik LSDP programa įvertinta gerai, TS-LKD ir LS – vidutiniškai, o DP – prastai. Partijų stiprumas ir ambicingumas išsiskiria ir kitose temose – klimato kaitos, gyvosios gamtos, žiedinės ekonomikos ir kt., o daugelyje sričių pernelyg dažnai apsiribojama nekonkrečiomis ir neįpareigojančiomis deklaracijomis.
Norisi priminti, kad spalio 11 dieną išrinktą Seimą pasitiks ne tik su koronaviruso pandemija susiję iššūkiai, bet ir būtinybė tinkamai reaguoti į Europos Sąjungos raginimą ir natūraliai augantį poreikį pertvarkyti ekonomiką, kad būtų sprendžiamos klimato ir aplinkos problemos, paverčiant būtinus pokyčius galimybėmis. Čia itin didelį vaidmenį vaidins pilietinė visuomenė – tiek balsuodama rinkimuose, tiek ragindama išrinktus politikus žengti žaliuoju keliu.
Su partijų programų vertinimais galima susipažinti specialioje rubrikoje čia.
