Energetikos ministerijai paskelbus proveržio paketą, kurio pagrindinis tikslas – paskatinti atsinaujinančiosios energetikos plėtrą Lietuvoje taip, kad būtų sukurta alternatyva iš Rytų importuojamai energijai, sunerimo šalies ūkininkai. Anot jų, plečiant saulės ir vėjo energetiką Lietuvoje, kyla grėsmė, kad neliks derlingų žemės plotų, jei jie bus užstatyti moderniomis elektrinėmis.
Tačiau atsinaujinančiosios energetikos atstovai tikina, kad ūkininkų baimė nepagrįsta – esą ne visada derlinga žemė šiandien yra dirbama, be to, Energetikos ministerijos užbrėžtiems tikslams iki 2030 m. pasiekti užteks vos 0,1 % derlingos Lietuvos žemės. Tačiau tikėtina, kad ir to neprireiks, nes jėgainės planuojamos ne tik ant žemės, bet ir pastatų stogų ar jūroje. Tad Lietuvoje vietos užteks visiems – ir ūkininkams, ir energetikams.
Žemės plotai – ne vienintelė išeitis
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra daugiau negu 3 mln. ha derlingos žemės. Tačiau ne visa ji yra dirbama. Visgi Energetikos ministerija brėžia tikslą iki 2030 m. Lietuvai išvystyti 2 GW pajėgumo saulės energetikos, tad dalis saulės elektrinių tikrai atidurs ant įvairios paskirties žemės.
„Užsienio patirtis rodo, kad ne mažiau kaip 0,5 GW iš šio skaičiaus nuguls ant gyvenamųjų, individualių, viešojo sektoriaus pastatų stogų. Tad žemės reikės ne daugiau kaip 1,5 GW galios saulės elektrinėms“, – sako Lietuvos saulės energetikos asociacijos tarybos narys Laimonas Dapšys. Jo skaičiavimu, 1 GW galios saulės elektrinės užima 2 000 ha ploto, tad 1,5 GW saulės elektrinėms reikia 3 000 ha. Tai sudaro vos 0,1 % visos 3 mln. ha derlingos Lietuvos žemės.
Be to, saulės elektrinės moduliai technologiškai nuolat sparčiai tobulėja ir jų generuojama elektros energijos galia nepertraukiamai auga. Todėl su kiekvienais metais, siekiant tų pačių saulės energetikos tikslų, elektrinėms reikia vis mažiau žemės ploto.
O vėjo jėgainių keliamos grėsmės žemės ūkiui L.Dapšys apskritai nemato – vėjo elektrinių bokštams reikalingas plotas skaičiuojamas ne hektarais, o arais. Be to, įprasta praktika, kad aplink vėjo jėgaines žemdirbiai ir toliau sėkmingai ūkininkauja. Dar svarbiau – nuo 2030 m. Lietuva planuoja sparčią vėjo elektrinių plėtrą jūroje, tad sausumoje žemės elektrinių plėtrai reikės vis mažiau.
Elektrinėms statyti žemės derlingumas nėra reikšmingas
Anot L.Dapšio, saulės elektrinių įrengti vien pramoninės, inžinerinės ar nederlingos žemės plotuose tikriausiai nepavyks, todėl ūkininkų susirūpinimas suprantamas. Visgi, pasak jo, diskusijoje svarbu nepamesti ir akivaizdžių skaičių. Be to, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad žaliosios energijos įmonės elektrinėms statyti jokiu būdu neieško būtent derlingos žemės – vietovės elektrinėms parenkamos pagal kitus kriterijus.
„Pagrindinis kriterijus, lemiantis, ar atsinaujinančioji energetika gali būti vystoma konkrečiame žemės plote, yra potencialios elektrinės prijungimo prie elektros tinklų galimybė. Įtaką taip pat daro teritorijų saugos zonos, saulės elektrinėms nepalankus didelis šešėliuotumas, vėjo – užuovėjos, – sako L.Dapšys. – Derlinga žemė dažniausiai yra brangesnė, todėl, esant galimybei rinktis, modernių elektrinių vystytojai derlingos žemės nesirinks.“
Žemės ūkio ir energetikos priešpriešos nemato
Pasak atsinaujinančiosios energetikos įmonės „Green Genius“ vadovo Ruslano Sklepovičiaus, žemės ūkio ir energetikos sektorių supriešinimas apskritai yra dirbtinis ir neracionalus. „Žalioji energetika iki šiol daugiausia spręsdavo tvarumo klausimus, o šiandien ji tampa kertine dedamąja Europai siekiant energetinės nepriklausomybės ir taikos regione, – teigia R. Sklepovičius. – Tačiau, atrodo, pamirštame, kad mes nesirenkame tarp tik žemdirbystės ar tik žaliosios energetikos – šie du sektoriai vienas kitam neprieštarauja ir vienas kitą papildo. Kad ir kokia maža Lietuva būtų, ir žemės ūkio, ir ministerijų, ir mūsų praktiniai skaičiai rodo, kad vietos čia užteks visiems.“
Įmonės vadovas pabrėžia, kad prasidėjus karui Ukrainoje Europos Komisija per rekordiškai trumpą laiką išleido komunikatą, kuriuo skatina visas ES šalis atsinaujinančiosios energetikos vystymą laikyti ypatingu viešuoju interesu – pagreitinti procesus, palengvinti procedūras, supaprastinti prisijungimą prie tinklų. „Už energijos išteklius Europos Sąjunga moka po maždaug milijardą eurų per dieną – užtikrinus energetinę nepriklausomybę, šie pinigai gali likti Europos Sąjungoje“, – sako R.S.klepovičius.
Jo skaičiavimu, esant dabartinėms elektros kainoms (kai 1 MWh kainuoja 150 eurų), 1 GW saulės elektros energijos Lietuvai padėtų sutaupyti 150 mln. eurų per metus. 1 GW vėjo energija – dar daugiau, t. y. per 500 mln. eurų per metus. „Šie pinigai gali likti Lietuvoje, didinti mūsų nacionalinį saugumą, energetinę nepriklausomybę ir ekonominę gerovę“, – pabrėžia R.Sklepovičius.
