Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 04 22

Aukštaitijos nacionalinis parkas – geriausia jį tyrinėti „plaukte“

Stipriau pašildžius saulutei pradedame planuoti vasaros keliones – į jų sąrašą būtinai įtraukite pasiplaukiojimą baidarėmis ar valtimis Aukštaitijos nacionaliniame parke. Užsisvajojus, vienam ežerui keičiant kitą, šiame krašte galima pasiekti Žeimeną, o iš jos – net iki Kuršių marių nuplaukti. Tačiau neskubėkite išvykti nepabėgioję piliakalnių keteromis ir neatšventę visiems lietuviams brangaus vabzdžio – bitės – tarptautinės šventės.
Bitininkystės muziejus
Bitininkystės muziejus / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Aukštaitijos nacionaliniame parke yra ir turbūt visoje Lietuvoje žinomas Bitininkystės muziejus. Rugpjūčio 15-ąją jis tradiciškai švenčia Medkopio dieną, o neseniai prisidėjo ir dar viena – Tarptautinė bitės diena, švenčiama gegužės 24-ąją.

„Muziejus lankytojus kasmet pasitinka labai atsinaujinęs ir šįmet dar labiau atsinaujins, nes bus įrengta vidaus ekspozicija. Prieš dvejus metus iš pagrindų atstatyti Bitininkystės muziejaus pastatai (nes senieji jau tiesiog buvo nugyvenę savo gyvenimą), o šiais metais vidaus ekspozicija suteiks jam „naują veidą“. Muziejus labai traukia lankytojus – atsidaręs po renovacijos jis savo veiklas papildė naujomis edukacinėmis programomis. Ir netgi pradėjo švęsti naują šventę – tik pernai paskelbtą Tarptautinę bitės dieną“, – teigė Aukštaitijos nacionalinio parko Lankytojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji specialistė Sigutė Mudinienė.

Jei Lūšių ežere įsėsite į baidarę ar valtį ir gerai pairkluosite, galite išlipti Kuršių nerijoje.

Parke veikia ir Meironų gamtos mokykla, kurioje nacionalinio parko darbuotojai taip pat veda įvairiausias gamtos pažinimo edukacijas. Čia galima apsistoti ir su nakvyne.

„Po Aukštaitijos nacionalinį parką galima keliauti įvairiais būdais: tiek pėsčiomis, tiek dviračiais, plaukte ar automobiliu – pamatyti tikrai yra labai daug ko. Šalia gamtos mokyklos yra Meironų gamtos takas, kurį galima aplankyti tiek savarankiškai, tiek kartu su mūsų gamtininkais. Šiemet šis takas bus atnaujintas, pataisyti įvairūs tilteliai, liepteliai, be to – dvigubai pailgės. Įdomu, kad 7 kilometrų ilgio take, tam nedideliame plotelyje prie Palūšės galima pamatyti įvairiausias augalijos buveines: tiek pelkutes, tiek slėnius, paežeres. Juokaujame, kad gamtos įvairovė čia „keičiasi kas 3 žingsniai“, – sakė pašnekovė.

Ji užsiminė, kad Aukštaitijos regioninį parką ištyrinėti galima ir „plaukte“. Tai – bene smagiausias būdas vasarą. S.Mudinienė atskleidžia, kad Palūšėje yra net trys valtinės ir iš šios vietos veda visi vandens keliai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Palūšės valtinė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Palūšės valtinė

„Jei Lūšių ežere įsėsite į baidarę ar valtį ir gerai pairkluosite, galite išlipti Kuršių nerijoje, – šypsosi S.Mudinienė. – Mūsų ežerai, ežerėliai jungiasi įvairiausiomis protakomis, upeliukais, galima jais išplaukti iki Žeimenos upės, o ši upė nuplukdys iki Nemuno, šis – iki Kuršių marių.“

Šalia Kretuono ežero stūkso Lygumų apžvalgos bokštas, iš jo atsiveria įspūdingas šio ežero vaizdas.

Šiame parke savo paslaugas siūlo virš 20 baidarių nuomotojų, o vandens maršrutų taip pat yra įvairiausio ilgio ir trukmės – tereikia šiek tiek pasidomėti.

„Praėjusiais metais pradėjo plaukioti netgi pramoginiai laivai, kurių maršrutas driekiasi nuo Lūšių ežero iki Ladakalnio. Ir šiais laiveliais didelei kompanijai galima pasiekti Ladakalnį“, – sako pašnekovė.

Prie Ladakalnio – daugybė lankomų objektų: tiek Šiliniškių kalvagūbris, tiek jo apžvalgos bokštas. Bokštas matomas nuo Ladakalnio, o įkopus į bokštą galima pasidairyti į visas puses, apžiūrėti kalvyną. Kaip tik šiuo metu rengiamas ir pėsčiųjų maršrutas kalvyno keteromis – aukštyn-žemyn-aukštyn-žemyn po kelis šimtus metrų. Metų pabaigoje šis maršrutas turėtų būti atvertas lankytojams.

Daug istorijų čia išgirsite – tereikia atvažiuoti. Šie objektai sudaro mažąjį ratą, maždaug per 4 valandas galima apžiūrėti visus įspūdingiausius parko objektus.

„Tada ir bus galima pakeliauti ta „drakono ketera“ – beveik per visas kalvas, – šypsosi S.Mudinienė.

Ginučių piliakalnis – taip pat priklauso Šiliniškių kalvagūbriui.

„Ant jo yra stovėjusi Linkmenų pilis, šis piliakalnis – archeologinis paminklas. Šis piliakalnis iš tiesų sudarytas netgi iš dviejų – Ginučių ir Papiliakalnės piliakalnių. Ten gausų įvairiausių takelių, laiptukų ir gamtos vaizdų“, – sako Aukštaitijos nacionalinio parko atstovė.

Ant Ginučių piliakalnio taip pat stūkso akmuo, skirtas Prezidentui Antanui Smetonai atminti. Jis kartą buvo nuridentas į Linkmenų ežerą, o vėliau – sugrąžintas atgal.

„Daug istorijų čia išgirsite – tereikia atvažiuoti. Šie objektai sudaro mažąjį ratą, maždaug per 4 valandas galima apžiūrėti visus įspūdingiausius parko objektus“, – šypsosi S.Mudinienė. Visai netoliese – ir senasis Ginučių malūnas – iš po jo malūno rato krintančiu vandens kriokliu daugelis mėgsta pasimaudyti, kaip sako S.Mudinienė, „pasimasažuoti petukus ir pilvukus“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?