„Neigiamas plastiko taršos poveikis jūrų gyvūnams gali būti labai įvairus, tačiau vienos pavojingiausių plastiko šiukšlės būna tuomet, kai užkemša ar sužaloja gyvūnų virškinamąjį traktą. Ruoniai ir jūrų kiaulės plastiko šiukšles dažnai praryja vien iš smalsumo ar palaikę jas maistu“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė.
Ekspertė priduria, kad dėl vis didėjančios plastiko vandenynuose ir jūrose taršos pirmiausiai nukenčia jauni, smalsūs gyvūnai – jaunų ruonių skrandžiuose aptinkama daugiau plastiko nei vyresnių ruonių organizme, rodo tyrimų duomenys.
Pasak biologės, tai iš dalies lemia gamtoje esančio plastiko judėjimas mitybos grandine aukštyn: „Gyvūnui nebūtina tiesiogiai praryti plastiką, kad šios medžiagos patektų į jo virškinamąjį traktą. Jei organizmas, esantis žemesniame mitybos grandinės lygyje, pavyzdžiui, žuvis, maitinosi plastiku, tai suėdus žuvį plastikas pateks ir į ruonio skrandį“.
Be to, Baltijos jūroje gyvenantiems ruoniams pavojus kyla ir dėl komerciniuose vandenyse vykdomos žvejybos atliekų. Ruoniai ir kiti gyvūnai gali įsipainioti į tinklus: jeigu išsipainioti nepavyksta, gyvūnas neretai miršta, nes nebegali iškilti į vandens paviršių įkvėpti oro, o jeigu dalis gyvūnų kūno lieka tinkle, apribojamas normalus gyvūno augimas ir vystymasis, pasakoja L. Lupeikaitė.
Pavojingiausi – plastikiniai pirkinių maišeliai
Lietuvai priklausančiuose Baltijos jūros vandenyse ir pakrantėje plastikas sudaro net 38 proc. visų mikrošiukšlių: jos aptinkamos atviroje jūroje, paplūdimiuose, daugybė atliekų plaukioja tiek vandens paviršiuje, tiek nusėda ant jūros dugno.
„Mokslinėje bendruomenėje plastikas kelia didelį susirūpinimą, nes yra ilgaamžis, o lėtai irdamas skyla į mikroplastiką ir nanoplastiką – mažas dalelytes, kurių mokslininkai be tinkamos įrangos negali užfiksuoti. Nepaisant gilėjančios plastiko problemos, plastikinių produktų gamybos bei naudojimo mastai ir toliau auga“, – pažymi vyriausioji Lietuvos jūrų muziejaus biologė.
Nors tarp vandenynuose plaukiojančių plastiko atliekų galima rasti įvairių daiktų likučių, didžiausią plastiko atliekų dalį sudaro plastikiniai pirkinių maišeliai – jiems sunykti vandenyje reikia daugiau nei poros dešimtmečių.
„Net ir po panaudojimo išmetant vienkartinius pirkinių maišelius į tinkamą atliekų konteinerį, kad plastikas būtų perdirbtas, jie gali patekti į vandens telkinius. Iš sąvartynų ar atliekų surinkimo vietų maišelius dažnai į kitą vietą perneša laukiniai gyvūnai ir paukščiai, lengvus maišelius pakelia ir nuneša vos kiek stipresnis vėjo gūsis“, – pastebi prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė.
R. Didjurgytė priduria, kad geriausias sprendimas yra vis tik naudoti kuo mažiau vienkartinio plastiko. Siekiant teigiamų pokyčių, „Lidl Lietuva“ ne tik skatina savo pirkėjus elgtis sąmoningiau, bet ir pati siekia ambicingų tikslų plastiko mažinimo ir perdirbimo srityse.
Pavyzdžiui, prekybos tinklas mažina plastiko naudojimą savo privačių prekės ženklų pakuotėse, didina perdirbto plastiko kiekį, taip pat atsisakė prekiauti vienkartiniais plastikiniais pirkinių maišeliais ir pirkėjams siūlo rinktis popierinius arba daugkartinius maišelius. Parduotuvėse taip pat yra galimybė rinktis ir daugkartinius vaisių bei daržovių maišelius.
Maišeliai su ruoniuku – aplinkai draugiškesnis pasirinkimas
Siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į plastiko taršą ir šiukšlių keliamą grėsmę Baltijos jūros ekosistemai, praėjusiais metais „Lidl Lietuva“ paskelbė naują paramos iniciatyvą ir pradėjo prekiauti daugkartiniais „Duok ruoniukui penkis“ maišeliais, pagamintais iš 50 proc. perdirbto plastiko.
„Kiekvieną daugkartinį maišelį reikėtų naudoti kaip įmanoma ilgiau – tik tokiu būdu bus faktiškai sumažintas plastiko naudojimas. Įsigydami „Duok ruoniukui penkis“ daugkartinius maišelius prekybos tinklo pirkėjai taip pat remia nykstančios Baltijos jūros pilkųjų ruonių populiacijos išsaugojimą. Kiekvienas nupirktas maišelis tampa 0,05 eurų parama Lietuvos jūrų muziejaus vykdomai Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos veiklai“, – pažymi R. Didjurgytė.
Per projekto vykdymo laikotarpį surinkta daugiau nei 77 tūkst. eurų paramos, o dalį lėšų Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai jau panaudojo specialių ruonių jaunikliams skirtų siųstuvų įsigijimui. Bendra aštuonių siųstuvų vertė perkopia 30 tūkst. eurų, pasakoja L. Lupeikaitė.
„Tik gavę ilgai lauktą siųstuvų siuntą galėjome į Baltijos jūrą paleisti paskutinius šiemet muziejuje išslaugytus ruoniukus. Naujieji siųstuvai mums suteikia svarbių duomenų apie muziejuje slaugytų ruoniukų savarankišką gyvenimą jūroje, jų lokaciją ir plaukimo maršrutą. Jau dabar žinome, kad vienas ruoniukas jau pasiekė Estijai priklausančią Saremos salą, o kiti juda Rygos ir Gdansko įlankų link“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė.
Specialius projekto maišelius su ant jų pavaizduotu ruoniuku galima įsigyti visose 65-iose „Lidl“ parduotuvėse Lietuvoje.